Moksleivių Dainų šventės : turimas ir kuriamas kultūrinio reiškinio įvaizdis
LTStraipsnyje, skirtame Moksleivių dainų šventės fenomenui, analizuojama publikuota medžiaga, atskleidžianti, kokį šių švenčių įvaizdį formuoja publikuoti tekstai. Tekstai apie Moksleivių dainų švenčių chronologinę raidą parodo šio reiškinio nepastovumą ir kartu verčia galvoti apie abejotiną švenčių svarbą ir poreikį. Tačiau paskutiniųjų švenčių (2012 m. ir 2016 m.) organizavimo periodas leidžia tikėtis nustatyto švenčių ketverių metų cikliškumo ir pozityvaus požiūrio į renginių reikalingumą. Abejingumo dėl Moksleivių dainų švenčių poreikio bei svarbos aptinkama ir skaitant žiniasklaidos priemonėse publikuotus tekstus, kuriuose aptariamos problemos, dažniausiai akcentuojančios ekonominius nepriteklius, sukuriančios netikrumo jausmą dėl renginių ateities. Tyrimo rezultatai parodė, kad tik bendrai visi segmentai (kurie publikuojamuose tekstuose aptarinėjami dažniausiai atskirai) – renginių periodiškumas, valdžios nuostata, garantuosianti būsimų renginių egzistavimą, organizatorių gebėjimas pateisinti žiūrovų lūkesčius, mokytojų ir vadovų entuziazmas paruošiant moksleivius renginiams, jaunųjų atlikėjų noras dalyvauti šiuose koncertuose – gali sukurti Moksleivių dainų šventėms išskirtinai svaraus kultūrinio reiškinio įvaizdį. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Dainų šventės; Kultūrinis renginys; Kultūros vertybės; Liaudies dainos; Liaudies kultūra; Moksleiviai; Moksleivių dainų šventės; Tautinė kultūra; Cultural event; Cultural values; Folk culture; Folk song; Lithuania; National culture; Schoolchildren; Schoolchildren's song celebrations; Song Celebrations.
ENThis article, dedicated to the phenomenon of Schoolchildren’s Song Celebrations, analyses published material, which reveals the image of celebrations created through published texts. Texts that reveal the development of celebrations show the interrupting periodicity of the event and, at the same time, create an indifferent approach towards these celebrations. However, the periodicity of the last celebrations (in 2012 and 2016) permits to expect the cyclicality of four years and, also, a positive approach to the necessity of these events. Certain indifference towards the necessity and importance of Schoolchildren’s Song Celebrations can be noted in different texts published by the media discussing problems most often focusing on material deprivation and creating a sense of uncertainty regarding the future of the events. The research results show that only all the segments together (most often separately discussed in different published texts), such as periodicity of the events, the standpoint of the authorities securing the existence of the future events, the ability of the organizers to meet the expectations of the society, the enthusiasm of teachers and directors while preparing schoolchildren for the celebrations, the willingness of young performers to participate in these concerts, can create the image of Schoolchildren’s Song Celebrations as a cultural event of an exclusive importance. [From the publication]
