LTStraipsnio pavadinimas yra suformuluotas kaip klausimas: „Ar Bresto unija paveikė integracinius procesus Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusėnų žemėse?“. Tiriant šią problemą iš esmės remtasi istoriografijos pasiekimais, nenaudojant naujų šaltinių. Bresto bažnytinė unija integracinius procesus Abiejų Tautų Respublikoje neabejotinai veikė, tačiau nevienodai. Daroma išvada, kad lenkų valdovų tikybinė politika nebuvo naudinga Smolensko žemės ir Černigovo-Severskio žemės integracijai su Žečpospolita XVII amžiuje. Viduramžiais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių politika, tolerantiška rusėnų atžvilgiu, ypač tikybos srityje, prisidėjo prie rusėnų žemių integracijos su Lietuva. O vėlesnė tikybinė politika, ribojusi pravoslavų teises, sukėlė dalies rytinių Žečpospolitos teritorijų nepasitenkinimą ir pasipriešinimą, kuo naudojosi Rusija. Bogdano Chmelnickio vadovaujamas Zaporožės kazokų sukilimas taip pat ideologiškai rėmėsi pravoslavų teisių gynimu. Dėl to Bresto unija susilpnino pravoslavų gyventojų identifikaciją su Žečpospolita ir jos institucijomis, nors tai nereiškia, kad pravoslavų dvasininkai ir jų bendruomenės, kad ir nepatenkinti bažnytine unija, būtinai turėjo tapti nelojalūs valstybės atžvilgiu. Vis dėlto dėl Bresto unijos išaugo įtampos rytinėse valstybės erdvėse. Tačiau jei žiūrėtume unitus, tai ilgalaikėje perspektyvoje jie geriau galėjo integruotis į Žečpospolitą, ką ypač matome XVIII a. Dėl to visumoje Bresto bažnytinė unija buvo naudinga visos valstybės integralumui.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Bresto unija; Smolensko žemė; Stačiatikių Cerkvė; Stačiatikybė; Unitų Bažnyčia; Černigovo-Seversko žemė; Šv. Juozapatas Kuncevičius; Žygimantas Augustas, 1520-1572 (Žygimantas III Augustas; Zigmantas II Augùstas; Zygmunt II August; Sigismund August); Chernigov-Seversk Land; Orthodox Church; Orthodoxy; Sigismund III; Smolensk Land; St Josaphat Kuncewicz; Uniate Church; Union of Brest.