Integracja Czernihowo-Siewierszczyzny z Koroną

LTStraipsnyje analizuojama Černigovo Sievero žemių integracija į Lenkijos Karalystės sudėtį. Po 1618 m. Deulino paliaubų, kurios užbaigė Abiejų Tautų Respublikos (ATR) ir Maskvos karą (1605–1618), pagal susitarimą Sievero žemės atiteko ATR. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė gavo Smolensko ir Starodubo kraštą, dalį Sievero, o Lenkijai atiteko Černigovo Sievero teritorija. 1620 m. Seime paskelbtoje konstitucijoje "Ordinacija dėl iš Maskvos atgautų provincijų" daugiausiai dėmesio skirta Smolensko reikalams, tačiau paliesta ir Černigovo Sievero tema, numatyta steigti žemės administraciją. 1619 m. parengtoje instrukcijoje buvo nurodyta įvertinti provincijos turtus. Karūnos administracija palietė visas Černigovo Sievero gyvenimo sritis. Nors Černigovo Sievero priklausymas Karūnos administracijai buvo trumpalaikis, tačiau paliko ženklų pėdsaką. Keitėsi valdžios sistemos elementai, įstatymai, transformavosi valdančiojo sluoksnio politinė kultūra ir sąmoningumas. Iki XIX a. pradžios šio regiono miestai disponavo Magdeburgo teise, išaugo pačių miestų skaičius. Teisės aktuose vis dar buvo naudojamas Lietuvos Statutas. Jo pagrindu kazokų teisininkai parengė daug naujų teisės projektų. Veikė miesto ir žemės teismai. Daugiausiai iš kazokų kilęs vietinis elitas ilgainiui tapo lenkų ir lietuvių politinei tautai prilygstančiu valdančiųjų sluoksniu. XVIII a. buvo pripažinta, kad iki kazokų sukilimo ir XVII a. vidurio įvykių, Černigovo Sieveras išgyveno savo aukso amžių.