Księstwo Kurlandii i Semigalii a unia lubelska

LTPagal 1559–1561 sutartis Pacta subiectionis Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės santykiai su Lenkijos Karalyste ir LDK nebuvo pakankamai aiškiai sureguliuoti tarptautinės teisės požiūriu. 1561 m. lapkričio 28 d. Pacta subiectionis pagrindu Livonijos ordino magistro Gothardo Ketlerio (Gotthard Kettler) valdomos teritorijos pakliuvo į Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto lėninę priklausomybę. Tai sudarė teisinį pagrindą atsirasti Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystei, sutrumpintai dažnai vadintoje tik Kuršo. Pacta subiectionis gali būti laikoma savotiška luomine konstitucija. Kuršo kunigaikštystės pasiuntiniai Liublino seime 1569 m. siekė apginti senąsias privilegijas, laisves, teisinę sistemą, papročius, senąją žemėvaldą ir nuosavybę, dokumentus, antspaudus, įsigalėjusią kunigaikštystėje evangelikų religiją. Po Liublino seimo Lenkijos karalius iš esmės patvirtino Kuršo kunigaikštystės nuo 1561 m. įgytą statusą pagal Pacta subiectionis, išplėsdamas karaliaus valdžios įtaką. Nuo 1561 m. Kuršo kunigaikštystės, kaip Lenkijos karaliaus lėninės teritorijos, likimas iki pat jos pabaigos 1795 m. buvo glaudžiai susijęs su Lenkijos ir Lietuvos istorija. Straipsnio gale išvardijama 10 punktų, parodančių permainas, kurias patyrė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė dėl jos valstybinės teritorinės sąjungos su Lenkijos–Lietuvos valstybe. 1569 m. tarp Lenkijos ir Lietuvos sudaryta Liublino unija turėjo pasekmių Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystei, tačiau nesukūrė kietos neelastinės sistemos, kurios nebūtų galima ateityje skirtingai interpretuoti.