Prusy Polskie w XV-XVIII wieku: dążenia unifikacyjne a partykularyzm pruski

LTAptariamos vartojamos istoriografijoje sąvokos: Karališkieji Prūsai, Lenkų Prūsai, Kunigaikštiškoji Prūsija. Tai yra istoriografinio susitarimo reikalas, dėl to „Lenkų Prūsai“ (lenk. Prusy Polskie) yra net įrašytas į straipsnio pavadinimą. „Karališkųjų Prūsų“ (lenk. Prusy Królewskie) pavadinimas yra kilęs iš vokiečių istoriografinių tradicijų, nors jį perėmė ir daugelis lenkų istorikų. Straipsnyje siūloma vis dėlto vartoti „Lenkų Prūsų“ terminą panašiai kaip vartota nuo seno „Inflanty Polskie“, t. y. „Lenkų Livonijos“ terminas, turint omenyje Žečpospolitai priklausiusią senosios Livonijos dalį. Pagal lenkų kalbos taisykles etnonimai rašomi iš didžiosios raidės, tačiau vartojant „Lenkų“ šiais atvejais turima omenyje ne tiek etninę priklausomybę, kiek valstybinę priklausomybę Lenkijai. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas Lenkų Prūsų arba kitaip sakant Karališkųjų Prūsų statusui Lenkijos sudėtyje 1454–1772 m., t. y. nuo Gdansko Pamario, Kulmo (Chelmo) ir Malborko žemės, o taip pat Varmijos su Torunės, Gdansko ir Elbliongo miestais inkorporavimo į Lenkijos Karalystę iki pirmojo Žečpospolitos padalijimo. Parodomas ypatingas šios teritorijos statusas, dėl kurio iki šiol lenkų ir vokiečių istoriografija nesutaria, nors pastaruoju metu lenkų istoriografiją bandoma modifikuoti. Esą nors „Lenkų Prūsai“ buvo integrali Lenkijos dalis, tačiau jos visuomenė sudarė atskirą kraštą. Šiai istoriografinei koncepcijai straipsnyje pritariama. Laikoma, kad 1569 m. kovo 16 d. sudaryta Lenkijos Karalystės unija su Lenkų Prūsija pasitarnavo kaip priemonė spausti lietuviams sudaryti uniją Liubline.