Kūrybiškumas kaip vienas esminių vaiko muzikinių gebėjimų vystymo elementų
LTDidaktikos nuostatos teigia, kad mokymas visų pirma turi būti orientuotas į vaiką. Pedagogas turi išmanyti savo dalyką, suvokti jo vietą bei reikšmę visuomenės gyvenime, numanyti jo konkretų reikalingumą kiekvieno vaiko asmenybės raidai. Sėkmė lydi tik tada, kai vaiko ir pedagogo interesai sutampa. Straipsnio objektas – kūrybiškumas, kaip vienas esminių vaiko muzikinių gebėjimų vystymo elementas. Tikslas – atskleisti kūrybiškumo sampratą per vaiko muzikinių gebėjimų vystymą(si). Straipsnyje analizuojama, kaip puoselėti vaikuose įgimtus muzikinius gebėjimus, kūrybines galias, suteikti žinių, mokėjimų bei įgūdžių; kaip ugdyti vaikams gebėjimą suprasti ir vertinti muzikinio gyvenimo šiandieną. Muzikos mokomės dainuodami, muzikuodami instrumentais, klausydami, vertindami, kurdami, improvizuodami – visa tai yra veiksenos, jos integruojamos tarpusavyje. Ugdymo tikslai ir uždaviniai bendri visai muzikos pedagogų bendruomenei. Takoskyra prasideda nuo veiksenų. Šiandieninėje edukologijoje reiktų itin akcentuoti siekį plėtoti muzikos mokymą, kaip įvairių asmens gebėjimų sklaidos sritį, atskleidžiant ugdytinių saviraiškos ir kūrybiškumo gebėjimus, žvelgti į muzikinę veiklą kuriančiojo akimis. Mokymasis, stebint kitų vaikų muzikinę veiklą, aktyvina mokymosi motyvaciją. Efektyvus vaiko motyvacijos palaikymo būdas – tėvų įtraukimas į bendrą muzikavimą. Per vaikų kūrybiškumo ugdymą galima atskleisti asmeninius gebėjimus, suteikti impulsą gilesniam domėjimuisi, teigiamam požiūriui kūrybinei raiškai.Reikšminiai žodžiai: Kūrybiškumas; Muzikiniai gebėjimai; Vaikas; Child; Creativity; Musical skills.
