Lithuanian political discourse: expression of agency and responsibility

LTKeičiantis lyties atstovavimo politikoje, o ypač politinėje lyderystėje, situacijai, Lietuvai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, analizuojant moterų politinių lyderių sėkmės pavyzdžius. Viena vertus, bendra moterų parlamentarių dalis Lietuvos Seime tikrai nėra įspūdinga: 26 moterys (18 %) ir 115 vyrų (82 %) dirbo 2008–2012 metų kadencijoje bei 34 moterys (24 %) ir 107 vyrai buvo išrinkti 2012 metų rinkimuose. Tačiau, žvelgiant iš kitos pusės, 2008-2012 metų kadencijoje moterys užėmė aukščiausius politinius postus Lietuvoje – Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Tokią situaciją galima būtų traktuoti kaip lūžio tašką, atsižvelgiant į plačiai cituojamas stereotipines prielaidas, kad profesijos susietos su politika, ekonomika ar kariniais klausimais yra tipiškos vyriškos profesijos (R. Lakoff, 2000, 2003; Walsh, 2001), arba, anot statistinių duomenų pateiktų Wodak (2003), kad moterys retai užima aukščiausias vadovaujančias pareigas. Beveik įpusėjusi antrąją kadenciją prezidentė Grybauskaitė, sulaukia gana ženklaus žmonių palaikymo pagal populiarumo reitingus. Tai rodo ne tik dramatišką poslinkį nuo tradicinio lyčių paskirstymo, kai moterys buvo „nutildytos” (Cameron, 1998; R. Lakoff, 1975), bet taip pat gana ryškų žingsnį pereinant nuo moteriško pasipriešinimo ir išlikimo diskurso, apie kurį kalba Martin-Rojo (1997) prie sėkmės diskurso. Kaip teigia G. Lakoff (2004), tam, kad politinė kalba atneštų sėkmę, ji turi būti grindžiamas vertybėmis.Atsižvelgiant į šiuos pastebėjimus, straipsnyje keliamas tikslas išnagrinėti, kaip pagrindiniai Lietuvos politiniai lyderiai – Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir buvęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius išreiškia tokias vertybės kaip atsakomybė, sąžiningumas, aktyvus atstovavimas ir t. t. pasirinkdami įvardžius (plg. Wilson, 1990) bei ekvivalentiškas morfologines formas. Analizuojami duomenys paimti iš politinių interviu tekstų, pateikiamų žiniasklaidoje. Tyrimas daugiausia remiasi kokybine diskurso analize ir kiekybinio tyrimo elementais.

ENIn light of the changing picture of gender representation in politics and most importantly in political leadership, Lithuania should be granted a special position among examples of women political leaders’ success stories. On the one hand, the general proportion of female MPs in the Lithuanian Parliament Seimas, is not at all impressive with 26 female (18%) vs. 115 male (82%) MPs in 2008–2012 term and 34 female (24%) vs. 107 male (76%) MPs elected in 2012. On the other hand, however, the highest political offices in Lithuania were held by women in 2008–2012 term: namely the President of Lithuania Dalia Grybauskaitė, the Speaker of Seimas Irena Degutienė, the Minister of Finance Ingrida Šimonytė and the Minister of National Defence Rasa Juknevičienė. The situation itself can be seen as a breaking point with regard to widely-quoted stereotypic assumptions, that women rarely occupy the top authoritative positions. Moreover, with around two years in office in her second term President Grybauskaitė has been largely enjoying people’s support in popularity polls. This not only demonstrates a dramatic shift from traditional gender divisions of women being ‘silenced’, but also a rather significant move from the female discourse of resistance and survival to the discourse of success. [...] The present paper aims to investigate how such values as responsibility, fairness, active agency, etc. are delivered through choices of pronouns (Cf. Wilson, 1990) and equivalent morphological forms by the main political leaders in Lithuania: the President Dalia Grybauskaitė and the former Prime Minister Andrius Kubilius. The data for analysis come from transcripts of political interviews available in the media. The study is based mainly on qualitative discourse analysis with some quantification for comparison.