Mažieji tautosakos žanrai apie Mažąją Lietuvą : recenzija

LTKnygoje, kurią sudaro monografija, kritinis leidimas ir indeksai, tiriamas ir skelbiamas savitas rankraštinis Mažosios Lietuvos šaltinis – patarlių, priežodžių ir mįslių rinkinys „Littauische Sprichwörter und Räthsel“. Popieriaus vandenženklių ir rašysenos analizė, rašysenos požymių sutapimai žingsnis po žingsnio šį nuo 1956 m. anoniminiu laikytą rinkinį pavertė XVIII a. pirmoje pusėje Jokūbo Brodovskio sudarytu ir Gotfrydo Ostermejerio papildytu smulkiosios tautosakos, arba mažųjų tautosakos žanrų, rinkiniu. Ostermejeris rinkinio sudarytoju nelaikomas – jis tik pildytojas, prirašęs 11 lietuviškų ir 16 vokiškų frazių. Dauguma patarlių, priežodžių ir mįslių užrašyta iš gyvosios kalbos, kai kurios net neturi vokiškų atitikmenų. Autorės nuomone, rinkinys Brodovskiui buvo viena iš patogių parankinių priemonių, padėjusių pripildyti abu žodyno tomus lietuviškų ir vokiškų patarlių, priežodžių bei mįslių. Metodine prasme įdomi tyrimo dalis, kurioje rekonstruojami mažieji tautosakos žanrai, buvę Brodovskio žodyno lietuvių–vokiečių kalbų tome „Lexicon Lithvanico–Germanicvm“. Nustatyta, kad iš viso rinkinyje pirmą kartą užfiksuoti 44 vienetai, iš jų 7 Ostermejerio. Vokiškų patarlių šaltiniai – kol kas neišspręsta problema nei Brodovskio žodyne, nei šiame rinkinyje. Remdamasi rinkiniu, taip pat ir Brodovskio žodynu, etnografiniais XVII–XVIII a. veikalais Aleknavičienė rekonstruoja socialinio bei kultūrinio gyvenimo turinį, apibrėžia socialinės ir kultūrinės tapatybės kontūrus. Vertindama valstiečių religingumo raišką, autorė įžvelgia akivaizdžių religinio sinkretizmo reiškinių.