Polszczyzna w Wielkim Księstwie Litewskim : aspekt arealny i historyczny

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Polszczyzna w Wielkim Księstwie Litewskim: aspekt arealny i historyczny
Authors:
Ostrówka, Małgorzata
In the Book:
Kultura i języki Wielkiego Księstwa Litewskiego / pod red. Marii Teresy Lizisowej. Kraków: Collegium Columbinum, 2005. P. 103-116. (Biblioteka Tradycji. Seria Druga ; nr 30)
Keywords:
LT
20 amžius. 1940-1990; Baltarusija (Belarus); Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Kalbotyra / Linguistics; Kultūrinė asimiliacija / Cultural assimilation; Lenkų kalba / Polish language; Tarmės. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojamas lenkų kalbos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) paplitimo istorinis aspektas. Daugiau nei 200 metų lenkų kalba LDK buvo vertinama, kaip prestižo kalba, jos vartojimas garantavo kultūrinę pažangą, kuri spartino diduomenės, bajorijos ir miestiečių polonizaciją. Smulkioji ir vidutinė bajorija taip pat noriai perėmė lenkų kalbą, kultūrą ir papročius. Žemieji LDK visuomenės sluoksniai labiau patyrė asimiliacijos su rusėnų kalba ir kultūra poveikį. Polonizacijos reiškinys čia vėlavo. Sociolingvistinę situaciją keitė Abiejų Tautų Respublikos padalinimai ir po jų sekusi lietuviškų žemių inkorporacija į Rusijos imperijos sudėtį ir rusifikacijos procesas. Ypač tai sustiprėjo po 1830–1831 m. sukilimo. Carinė valdžia kėlė tikslą depolonizuoti okupuotas teritorijas. Bajorija priešinosi ir stengėsi išlaikyti lenkų kalbą, kultūrą, tikėjimą bei tradicijas. Ypatingą reikšmę turėjo katalikų tikėjimas, tapatinamas su lenkiškumu, buvo vartojamas terminas "lenkų tikėjimas". Carinės valdžios planus griovė lietuvių baltarusių pasienyje vykę polonizaciniai procesai, kurie ypač sustiprėjo po 1863 m. sukilimo. Tai buvo reiškinys, kuris ir šiandien kelia daug diskusijų tarp "kresų" tyrinėtojų. Valstiečiai simpatizavo lenkų kalbai dėl jos tapatinimo su katalikų tikėjimu. Tarpukariu Lietuvoje valstybinės kalbos statusą turėjusi lietuvių kalba ribojo lenkų kalbos vartojimo galimybes. Skirtingai nuo Kauno Lietuvos, sovietinėje Baltarusijoje, be rusų ir baltarusių, lenkų kalba taip pat buvo valstybine kalba. Vilniaus krašte lenkų kalba buvo valstybine kalba ir turėjo palankias vystymosi sąlygas. Lenkų kalba vėl atgimė buvusiose LDK teritorijose po 1988–1989 m.Reikšminiai žodžiai: Kalbotyra; Kultūra; Lenkų kalba; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos istorija; Lietuvos-Baltarusijos pasienio regionas; Polonizacija; Rusifikacija; Slavistika; Sovietizacija; Tarmės; Culture; Dialects; History of Lithuania; Linguistic; Lithuanian-Belarusian borderland; Polish language; Polonization; Russification; Slavonic studies; Sovietization.

ISBN:
8387553816
ISSN:
1428-6998
Subject:
Related Publications:
The Nationality panorama of Vilnius / Aleksander Srebrakowski. Studia z dziejów Rosji i Europy Środkowo-Wschodniej 2020, t. 55, z. 3, p. 33-56.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/66331
Updated:
2022-01-04 20:39:18
Metrics:
Views: 13
Export:
Download