Formacja dyskursywna wokół Konstytucji 3 Maja (w kontekście Statutów litewskich)

LTAbiejų Tautų Respublikoje susikūrė dvi teisinės sistemos: Karūnos ir Lietuvos. Jos tarpusavyje veikė ir papildė viena kitą. LDK Statutai turėjo ypatingą reikšmę, o Ustawa Rządowa, istorikų pavadinta Gegužės 3-iosios Konstitucija, buvo pirmoji konstitucija Europoje. Tai du skirtingi teisės tekstai ir jų negalima traktuoti tame pačiame lygmenyje vien jau dėl jų chronologinio skirtumo ir teritorinio taikymo. Vis dėlto yra įmanoma nagrinėti sąryšius teisinės ir konstitucinės minties sferoje, o taip pat aiškintis sąvokų, apibrėžiančių teisėtvarkos principus, kalbines konstrukcijas. Tam gali pasitarnauti diskurso samprata, ją suvokiant plačiau. Pateikiamos lyginamosios analizės metodologine inspiracija buvo M. Fuko (Michel Foucault) knyga „Žinių archeologija“, kurios vertimas iš prancūzų į lenkų kalbą pasirodė dar 1977 m. Šiame straipsnyje nagrinėjami teoriniai dalykai, bandant susieti XVI a. statutus su XVIII a. pabaigos konstitucija. Abu teisės paminklai: tiek Gegužės 3-iosios konstitucija, tiek Lietuvos Statutai, tik iš pirmo žvilgsnio yra nepanašūs, yra skirtingo turinio, atitinkančio jų sukūrimo laiką ir vietą. Tačiau jie turėjo bendrą komunikacinę erdvę atsižvelgiant į vertybių sistemą, diskurso subjektus, išsireiškimų modalumą ir bendrą komunikacinę strategiją. Nors Gegužės 3-iosios konstitucija dalinai perėmė Vakarų Europos Apšvietos epochos tendencijas, tačiau istoriškai jai pavyzdys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutai, kurių diskursyvinių formacijų tęsiniai įžiūrimi Konstitucijos politinėje teisėje.