LT2016 m. išėjusi Leonardo Saukos knyga „Lietuvių tautosakos mokslas XX amžiuje: tyrėjai ir jų darbai“ – didelės apimties, 622 puslapių veikalas. Susideda ji iš 26 skyrių, kiekviename jų pristatomas vis kitas lietuvių folkloristikai nusipelnęs asmuo, supažindinama su tautosakiniais jo darbais. Leidinį būtų galima pavadinti mokslinių portretų ar mokslinių apybraižų rinkiniu. Pagal turinį knyga priskirtina folkloristikos istorijai, tačiau visa aprėpiančio XX a. lietuvių folkloristikos vaizdo ji nepateikia, nes joje rašoma ne apie visus žymiausius šiam amžiui atstovaujančius tautosakos tyrėjus, o tik apie išėjusiuosius: pradedama Jonu Basanavičiumi ir baigiama Donatu Sauka. Knyga išaugo iš anksčiau L. Saukos rašytų straipsnių apie žymius lietuvių folkloristus. Monografiniai knygos skyriai yra panašios struktūros. Po beletristinio žanro įžangos – biografinis poskyris, kuriame pateikiami gyvenimo aprašymai. Išskirtinė knygos savybė yra išsamios tyrinėjimų apžvalgos. Autoriaus siekta supažindinti su visais pristatomų asmenų tyrinėjimais, bet pasigilinus matyti, kad būta ir subjektyvaus selektyvumo. Ganėtinai detaliai pristatomi ir tautosakos tekstų rinkiniai. Knyga parašyta derinant akademinį ir beletristinį stilių. Informatyvumu knyga pranoksta visus lietuvių folkloristikos istorijai skirtus veikalus: skaitytojams ji pasitarnaus ir kaip išsami enciklopedija, ir kaip specializuotas bibliografinis žinynas. Šia knyga parodyta, kiek daug lietuvių folkloristikai davė XX amžius – jį maga vadinti lietuvių tautosakos mokslo aukso amžiumi.