LTRecenzijoje aptariama Redos Griškaitės iš lenkų k. išversta Stanislovo Moravskio (Stanisław Morawski) knyga „Iš visur po truputį. T. 2, Broliai bajorai: Atsiskyrėlio gavenda“ (Vilnius, 2016). Gydytojas Stanislovas Moravskis, jau senokai lietuvių skaitančiajai publikai žinomas kaip spalvingų atsiminimų apie 19-ojo amžiaus pradžios Vilnių autorius, dar kartą pristatytas nauju – gavendos rašytojo – profiliu. „Iš visur po truputį“ Moravskį lietuvių kultūroje įtvirtina kaip vieną ryškiausių 19-ojo amžiaus Lietuvos literatūros autorių. Ciklo rengėja R. Griškaitė yra nuodugniai atskleidusi, jog ir Vilniaus atsiminimai, ir Kauno gavendos – tai dalis Moravskio karštligiškai 1848–1850 metais sukurto memuarinio-literatūrinio-kraštotyrinio palikimo. R. Griškaitės parengtos Moravskio gavendos nuosekliai įsilieja į pastarųjų dešimtmečių „atminties kultūros“ lauką ir drauge atveria tos kultūros, kaip esmingo modernybės fenomeno, ištakas 19-ojo amžiaus viduryje. Šios lietuviškos publikacijos pobūdis ir kokybė su kaupu atlygina ilgus tylos, o gal net užmaršties metus. Atlygina vertėjos, rengėjos darbo kruopštumu, kūrybingumu, Sigutės Chlebinskaitės sukurta knygos estetika. Kaip ir visos R. Griškaitės rašytos ir rengtos knygos, Moravskio gavendos yra iliustruotos autentiškais kūriniais iš teksto parašymo laiko, bet ne tik: autentikos aurą publikacijoje kurianti epochinė ikonografija kūrybingai gretinama su šiuolaikiniu vizualiniu tekstu – nuotraukomis, „Brolių bajorų“ atveju darytomis daugiausia rengėjos kelionėse su artimaisiais po Moravskio aprašytas ir minėtas vietoves. Ši knyga – tai svarbus elementas kur kas platesniame Griškaitės puoselėjamame Moravskio atminties lauke.