Procesinių dokumentų įteikimas Europos Sąjungos civiliniame procese

LTRemiantis Amsterdamo sutarties 65 straipsniu valstybių narių teismų bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose apima ir priemones, užtikrinančias procesinių dokumentų įteikimą bylose, turinčiose tarptautinį elementą, bei įrodymų gavimo ir užtikrinimo procesą. Todėl galima konstatuoti, kad priemonėmis, užtikrinančiomis veiksmingą teismų bendradarbiavimą siekiant Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkos saugumo bei tinkamai įgyvendinti pagrindines laisves, yra ne tik bendros civilinių ir komercinių bylų teismingumo bei šiose bylose priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimų sprendimas, bet ir procesinių dokumentų įteikimo bei įrodinėjimo proceso efektyvinimas. Anksčiau procesinių dokumentų įteikimo tarp daugelio ES narių klausimus visų pirma reguliavo 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl dokumentų įteikimo užsienyje. Tačiau valstybės narės pripažino, kad šioje konvencijoje įtvirtinta dokumentų įteikimo sistema nėra pakankamai veiksminga, juo labiau kad ji negaliojo Austrijai. Atsižvelgiant j šias priežastis pabandyta sukurti bendrą dokumentų įteikimo sistemą, kuri būtų veiksmingesnė ir galiotų visoms ES valstybėms narėms. Atsižvelgiant į tai, kad iki Amsterdamo sutarties įsigaliojimo ES institucijoms nebuvo suteikta kompetencija tiesiogiai reguliuoti klausimų, susijusių su teismų bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose, 1997 m. kovo 26 d. buvo pasirašyta Briuselio konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo civilinėse ir komercinėse bylose. Tiesa, ši konvencija taip ir neįsigaliojo, tačiau dauguma jos nuostatų buvo perimta 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, kuris įsigaliojo 2001 m. gegužės 31 dieną (p. 231).

ENThe article discusses the peculiarities of service of judicial and extrajudicial documents in the EU civil proceedings. The regulations discussed in the article stress the necessity to improve and accelerate the service in the Member States of judicial and extrajudicial documents in civil or commercial matters in order to make the domestic market operate adequately. To make uniform, and at the same time more effective, the procedures of the service in all the Member States of these documents, on 29 May 2000 the Council of Europe adopted Regulation EC No 1348/2000 on the service in the Member States of judicial and extrajudicial documents in civil or commercial matters. On 01 October 2004, the Commission adopted the Report on the application of this Regulation containing the conclusion that its application has in essence improved and accelerated the transmission and service of the said documents in the Member States, however the application of certain provisions has not yet reached the necessary level. Therefore, in order to remove the existing limitations, a new Regulation (EC) No 1393/2007 on the service in the Member States of judicial and extrajudicial documents in civil or commercial matters and repealing Council Regulation (EC) No 1348/2000 was adopted on 13 November 2007. The article analyses the provisions of both aforementioned Regulations and the actual European service system, as well as discusses its advantages and disadvantages. The author concludes that although the new Regulation limits the options of the Member States to refuse the application of direct methods of document service, the principal drawback of the system based on the existence of intermediary agencies still remains, and so does the right of the Member States to actually limit the direct service in the Member States.