Literatūrinės baltistikos samprata: įvairios versijos

LTStraipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje analizuojama tradicinė literatūrinės baltistikos samprata, grįsta etnolingvistinės giminystės kriterijumi, kuris suponuoja būtiną šiam mokslui komparatyvinį matmenį ir įkomponuoja jį į baltų filologijos disciplinos visumą. Ši samprata apima: 1) tradicinius lyginamuosius abiejų báltų tautų, lietuvių ir latvių, literatūrų tyrimus – tiek genetinius, tiek tipologinius; 2) daugiausia lingvopoetine bei mitopoetine metodologinėmis prieigomis besiremiančią poetinę baltistiką, kuri labiausiai orientuota į įvairiuose literatūros lygmenyse, ypač kalbiniame, pasireiškiančių bendrabaltiškumo apraiškų analizę. Antrojoje dalyje analizuojama tokia literatūrinės baltistikos samprata, kurią apibūdintume kaip funkcinę. Ją labiausiai įtvirtina lietuvių ir latvių literatūrų studijavimo bei sklaidos praktika užsienyje. Ši samprata apima: 1) tendenciją lyginamąją ar tradicinę literatūrinę lituanistiką bei latvistiką kontekstualiai traktuoti kaip baltistiką (ši tendencija ryškiausia už Lietuvos ir Latvijos ribų dirbančių įvairių šalių mokslininkų darbuose); 2) tendenciją literatūrinę baltistiką kokiais nors būdais susieti (ar net „sulieti“) su literatūrologine Baltijos studijų (angl. Baltic Studies) kryptimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltų filologija; Literatūrinė baltistika; Literatūrinės Baltijos studijos; Komparatyvistika; Baltic philology; Literary Baltistics; Baltic literary studies; Comparative literature.

ENThis article is comprised of two parts. The first part analyses the traditional concept of Literary Baltistics, based on an ethnolinguistic criterion of commonality which in turn presupposes this academic discipline’s comparativist dimension and situates it within Baltic philology as a whole. This concept encompasses: 1) traditional comparativist studies of the literatures of the two Baltic states (Lithuania and Latvia), both genetic and typological research (the work of Kostas Korsakas, Alfons Vilsons, Kęstutis Nastopka, Silvestras Gaižiūnas, Eva Eglāja-Kristsone, and others); and 2) and poetic Baltistics, which draws mainly on linguopoetic and mythopoetic methodological approaches and is primarily focused on the analysis of manifestations of cross-Baltic phenomena in literature and especially language (the work of Skrimantas Valentas is most notable here). The second part of the article analyses what can be called a functional concept of literary Baltistics. It is especially reinforced in foreign practices of studying Lithuanian and Latvian literatures. This concept encompasses: 1) the tendency of conceptually seeing comparative or traditional studies of Lithuanian or Latvian literature as Baltistics (this tendency is especially noticeable in the work scholars studying these literatures beyond the borders of Lithuania and Latvia); and 2) the tendency to somehow relate (or fuse) literary Baltistics to Baltic literary studies (the work of Radegast Parolek, Friedrich Scholz, and Benedikts Kalnač is mentioned). [From the publication]