Rusofilstwo czy pragmatyzm : Litwini wobec Rosji i Niemiec w latach I wojny światowej

• Rusofilija ar pragmatizmas: lietuvių požiūris Pirmojo pasalinio karo metais į Rusiją ir Vokietiją
• Russophilia or pragmatism: Lithuanians in relation to Russia and Germany during World War I

LTLietuvių požiūris į abi didžiąsias valstybes, kurių karo veiksmų lauku tapo jų šalis, mažai nagrinėtas istorikų. Netgi sąryšyje su 100 metų sukaktimi nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Pataruoju atveju, tikriausiai dėl politinės konjunktūros Lietuvoje, sietinos su aktualiais įvykiais Ukrainoje. Vengiama kaltinimų palankumu Rusijai, parodžius, kokia buvo tuometinė lietuvių laikysena. Lietuviškos spaudos ir amžininkų prisiminimų analizė įtikinamai liudija lietuvių tautos lojalumas Rusijos imperijai. Liaudies daugiau iš pripratimo, politinių veikėjų – supratimo, kad tik besąlygiškas lojalumas Rusijos pergalės atveju suteiks pagrindą siekti kai kurių nuolaidų ir didesnio palankumo lietuvių tautai. Požiūriai ir laikysena buvo pragmatiški, bet Rusija patyrė pralaimėjimų, vokiečių armija okupavo Lietuvą. Griežta ir visus krašto išteklius sekinanti okupacija padarė lietuvius rusofilais – buvo laukiama grįžtant Rusijos armijos, kuri išvaduotų iš vokiečių jungo. Tačiau tokia rusofilija buvo trumpalaikis epizodas. Jau 1917 metų pabaigoje dėl Rusijos revoliucijų sukeltos sumaišties ir faktinio pralaimėjimo bei iškilusių Lietuvos valstybingumo kūrimo perspektyvų rusofiliškos nuotaikos smarkiai susilpnėjo, praradusios realų pagrindą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuviai; Lietuvos nepriklausomybė; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Rusofilija; Vokietija (Germany); Vokiečių okupacija; German Occupation; Germany; Lithuanian independence; Lithuanians; Russophilia; WWI; World War I; Rusija (Russia).

ENIn spite of the recently celebrated 100th anniversary of the outbreak of the Great War, little attention has been devoted in historiography to the attitude of Lithuanians towards the major powers (Germany and Russia) that battled on the Lithuanian lands. Perhaps in connection to the recent changes in the political climate that occurred in Lithuania after the tragic events in Ukraine, the memory of the old Lithuanian loyalism towards the Russian Empire has become particularly uncomfortable. That loyalism was reflected in the Lithuanian press and subsequent memoirs. The loyalty of the people had its major source in their habitual fear of “the German”. In the case of Lithuanian political activists, it originated in the conviction that manifesting loyalty was the only way to fulfill some of Lithuanian national aspirations within the framework of the Russian Empire. Possible German occupation was considered to be a greater evil than the already well-known Russian rule. Hence, the loyalism of the Lithuanian people and political factions towards Russia was purely pragmatic. In 1914, Germanophilia among Lithuanians was virtually nonexistent. In 1915, the German army took control of the entire Lithuania. Occupation that followed proved to be very oppressive, and resulted in the spread of sincere Russophilic attitudes among Lithuanians. Those tendencies were significantly weakened only after Russia had been thrown into chaos by the revolutions of 1917, which produced a new realistic perspective for the creation of an independent Lithuanian state. [From the publication]