Proper names in the "Dictionary of Polish loanwords in Lithuanian"
LTStraipsnyje aptariami Lietuvių kalbos polonizmų žodyno (LKPŽ) onimų klasifikacijos modelių nustatymo kriterijai. Pagal morfologinę ir semantinę struktūrą LKPŽ onimai skirstomi į 2 pagrindines grupes: 1) tikrieji onimai; 2) vardažodžių refleksijos – bendrinės leksikos transformantai. Pirmosios grupės reprezentantai atskirai grupuojami į asmenvardžius ir toponimus. Asmenvardiniai onimai yra šie: Iškariotas, Judõšius, Maižiešius. Toponimai: Hišpanija, Infliantai, Jerozolima, Jerùzalė, Lipskas, Francija, Švecija, Grecija. Kai kurios minėtų lyčių yra semipolonizmai (pvz., Francija, Grecija), t. y. jų kilmė gali būti siejama su lenkų arba lotynų kalbos pamatine forma. Antrosios grupės onimų yra žymiai gausiau. Ji taip pat skaidytina į kelis pogrupius, remiantis onomastinės lyties pirminiu etiologiniu substratu: 1) slaviškųjų inidenų (krakoviánka, mazūras); 2) germanizmų (angeskas, infliančikas, karazė, kondratas, liùteras, sãsas, taliorius); 3) lotynizmų (blažeikas, bernadỹnas, kartūzas); 4) graikizmų (matéika, herodijonas, macedonijonas, malmozija, pivanija); 5) semitizmų (adamaškas, adamaškinis, babilonskas, bartkus, galijõtas, izraelskas, jezuvita[s], kamùila, lazarètas, maceikà, nazareñskas, simoniokas, sodomčikas); 6) keltizmų (ãrosas, cãlūnas); 7) tiurkizmų (baneliùkas); 8) arabizmų (karabẽlė, machametonas); 9) finų-ugrizmų (kóčas); 10) indėnų kalbų (tabokà).
