Die Stadt Wilna - in Zeugnissen aus dem Ghetto

LTStraipsnyje aprašomas Vilniaus getas ir kultūrinė, socialinė ir politjnė veikla jo viduje. Pažymima, kad prieš antrąjį pasaulinį karą Vilniuje gyveno maždaug 55 tūkstančiai žydų, o prasidėjus karui dar prisidėjo apie 15 tūkstančių pabėgėlių. Konstatuojama, kad 1942 metų pradžioje Vilniaus gete vyravo santykinė ramybės būsena, o 1943 metais vokiečiai Vilniaus getą sunaikino. Pabrėžiama, kad žydai vokiečių okupacijos metais patyrė sukrėtimą, kuris apėmė visas gyvenimo sritis - šeimą, turtus, religiją, kultūrą ir pačią gyvybę. Aptariama Vilniaus geto struktūra, pažymint, kad getas buvo sudarytas iš dviejų dalių, Didžiojo ir Mažojo geto. Analizuojant Vilniaus geto gyvenimą, pažymima, kad jo aktyvistai iškart pradėjo kurti socialines, švietimo, kultūros ir religines institucijas. Čia buvo medicinos punktai, virtuvės, slapti maldų kambariai, mokyklos, specialios mokyklos vaikams ir paaugliams, kurių tėvai buvo nužudyti, teatrai ir chorai. Pažymima, kad Vilniaus gete egzistavo du pogrindiniai judėjimai, siekę organizuoti masinius pabėgimus arba išvesti iš geto kuo daugiau žmonių, kad tie galėtų prisijungti prie partizanų. Pažymima, kad Vilniaus istorija taip pat atsispindėjo menininkų susivienijime gete, į kurį buvo susijungę apie 100 įvairių politinių ir meninių pažiūrų žmonių. Autoriaus teigimu, tai buvo pagrindinė demokratinė geto organizacija, nuolat organizavusi renginius įvairiomis žydų meno ir kultūros temomis. Aptariama šios organizacijos veikla, aprašant gyvenimą Vilniaus gete ir rankraščių likimas.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Geto; Holokaustas; Liudijimai; Vilniaus getas; Vilniaus žydai; Vilnius; Vokiečių okupacija; Attestations; German Occupation; Ghetto; Holocaust; Vilna Ghetto; Vilnius; Vilnius jews; WW2; World War II.