Poetisches Zeugnis: Abraham Sutzkever

LTStraipsnyje aptariama Vilniuje gyvenusio jidiš rašytojo Abraomo Suckeverio kūryba. Pažymima, kad jo poetinėje prozoje skaitytojas sugrąžinamas į Holokausto Vilniuje laikus, prašoma prabilti mirusius, ir bent poetiškai, kalbos ir vaizduotės dėka, įvertinti Holokausto praradimus. Pažymima, kad A. Suckeveris buvo vienas žymiausių jidiš modernizmo atstovų ir po Antrojo pasaulinio karo pelnė pasaulinį pripažinimą, yra laikomas vienu svarbiausių Holokausto literatūros atstovų. Aprašoma A. Suckeverio biografija, pažymint jo gyvenimą Vilniuje. Aptariant jo priklausymą jaunųjų literatų, rašiusių jidiš kalba, „Jung Vilne“ sąjūdžiui, pažymima, kad grupės viduje jis buvo kritikuojamas dėl per didelio individualizmo, estetizmo, polinkio į neoklasicistinę formą. Autorius pažymi, kad likimo ironija, jog būtent šis individualistas rašytojas vėliau turėjo išgyventi lietuviškosios Jeruzalės žlugimą, apspindėti savo tekstuose žydų bendruomenės tragediją, kuri palietė ir jo šeimą. Konstatuojama, kad 1946 metais A. Suckeveris publikuoja pirmąją savo atsiminimų apie Vilniaus getą knygą, tačiau dar reikšmingesniu to laiko liudijimu autorius laiko jo poeziją ir poetinę prozą, kuriuose atsispindi Holokausto metu patirta egzistencinė įtampa. Autorius kelia klausimą, kodėl A. Suckevekeris savo poezijoje dažnai rašo apie erosą mirtyje, grįžimą iš mirties, o ne apie užuojautą ar liūdesį? Keliamas klausimas, ar tai buvo poetinė provokacija. Pažymima, kad teigdamas gyvenimą net po mirties, po Holokausto tragedijos, rašytojas tarsi sujungia gyvuosius ir mirusius, ir tai laikoma poetiniu Holokausto liudijimo paradoksu.Reikšminiai žodžiai: Abrahamo Sutzkevero kūryba; Abraomas Sutzkeveris; Holokaustas; Jidiš literatūra; Lietuvos žydų literatūra; Paradokso poetika; Poezija; Vilniaus getas; Abraham Sutzkever; Abrahams Sutzkever's works; Holocaust; Lithuanian Jewish literature; Poetics of paradox; Poetry; Vilnius Ghetto; Yiddish literature.