Taxation relations and tax culture perspective in the context of integration and globalisation

LTValstybinė mokesčių sistema yra pagrindinis valstybės biudžeto šaltinis ir svarbus verslo aplinkos veiksnys, lemiantis investicijų ir ekonomikos augimą. Mokesčių sistemos tampa konkurencijos priemone, todėl vyriausybės turėtų daugiau dėmesio skirti mokesčių santykiams integracijos ir globalizacijos sąlygomis. Mokestiniai santykiai apima platų spektrą – mokesčio mokėtojo statusą, darbo, kapitalo ir vartojimo apmokestinimą. Todėl prasminga tyrinėti po Europos Sąjungos plėtros 2004 m. įvykusius mokesčių pokyčius. Pajamų apmokestinimas, netiesioginiai mokesčiai, mokesčių tarifai, pelno mokesčio skaičiavimas ir suderinimas straipsnyje analizuojami platesniu požiūriu. Tyrimo objektas – mokesčių santykiai ir mokesčių kultūra Europos integracijos ir globalizacijos kontekste. Naudoti metodai: sisteminė mokslinės literatūros ir lyginamoji analizė, statistinių duomenų ir regresinė analizė. Išvadose teigiama, kad dešimtyje naujų ES valstybių narių ekonominis augimas padidėjo dėl jų įstojimo į ES. Daugelyje šalių sumažėjo mokesčių našta. Tam įtakos turėjo globalizacija ir integracija – mažėja laisvo kapitalo ir piliečių judėjimo apribojimai, didėjo konkurencija tarp šalių. Ekonomikos augimo, šešėlinės ekonomikos dydžio ir investicijų pritraukimo rodikliai nėra esminiai, analizuojant mokesčių naštą. Mokesčių naštai poveikį daro sunkumai, su kuriais susiduria Europos integracija ir globalizacija. Mokesčių sistemą turėtų grįsti konkrečios šalies mokesčių kultūra. Kiekviena vyriausybė turėtų analizuoti apmokestinimo santykius platesniame kontekste.