III Statut litewski a Lew Sapieha

LTIlgą laiką Leonas Sapiega buvo vertinamas kaip asmuo, suvaidinęs pagrindinį vaidmenį kuriant Trečiąjį Lietuvos Statutą. Tačiau žymus šio teisės paminklo žinovas profesorius Ivanas I. Lapo paneigė tokią nuomonę. Šiame straipsnyje siekiama išsiaiškinti, koks iš tiesų buvo Leono Sapiegos vaidmuo kuriant ir priimant Trečiąjį Lietuvos Statutą. Remiamasi XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios šaltinių duomenimis. Vieno iš pirmųjų rusėnų kalba pasirodžiusių Trečiojo Lietuvos Statuto leidimų popieriuje esančiame vandenženklyje yra nurodytas Leono Sapiegos vardas ir pareigos. Tai leidžia teigti, jog jis kontroliavo Statuto publikavimą. Taip pat yra žinoma, jog Leonas Sapiega planavo išleisti Trečiąjį Lietuvos Statutą lenkų kalba. Tokius planus jis puoselėjo dar nepasirodžius pirmajam Trečiojo Lietuvos Statuto leidimui 1588 m. Lenkų kalbai vis labiau skverbiantis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešąjį gyvenimą ir pamažu iš jo stumiant rusėnų kalbą, 1614 m. pasirodė pirmasis Trečiojo Lietuvos Statuto leidimas lenkų kalba. Leono Sapiegos vaidmuo leidžiant lenkiškąjį Statuto vertimą ne tik 1614, bet ir 1619 m. nekelia abejonių. Jis taip pat suvaidino svarbų vaidmenį prižiūrėdamas galutinę Trečiojo Lietuvos Statuto leidimo rusėnų kalba redakciją, rūpinosi, kad Statutą patvirtintų naujai išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovas Zigmantas III. Dar vienas Leono Sapiegos nuopelnas – vadovavimas Trečiojo Lietuvos Statuto redagavimo darbams 1592–1613 m. Galima konstatuoti, jog Sapiega nusipelnė veikiau ne paties Statuto kūrimui, o jo išleidimui rusėnų kalba ir išvertimui į lenkų kalbą.