Symptoms of cost disease in Lithuanian state theatre
LTSavo nepriklausomybės ir įsiliejimo į laisvosios rinkos zoną 25-metį atšventusioje Lietuvoje šiuo metu matyti pirmieji vadinamosios Baumolo sąnaudų ligos požymiai. Nors apskritai duomenų apie pardavimą ar kitą fiskalinę teatro informaciją netrūksta, bet koreliacijos tarp spektaklių „populiarumo“ ir finansinės sėkmės įžvelgti ir apibendrinti dar nesiseka. Autorė kelia hipotezę, kad esama Lietuvos valstybinė teatro valdymo sistema nedžiugina ir nepadeda teatrams greta meninių aukštumų siekti finansinės sėkmės. Šios „kaštų ligos“ priežastys autorei kelia didžiausią susirūpinimą. Lietuvos scenos menų organizacijų teisinis pagrindas nesikeičia nuo nepriklausomybės pradžios, todėl akivaizdu, kad įstatymų paketą reikia tobulinti, jeigu visuomenė nori teigiamų pokyčių valdymo, finansų ir menų srityse.
ENLithuania is celebrating its 25th anniversary of independence and entrance to the free market zone. However, the country is showing the first signs of the so-called Baumol’s cost disease. The term was coined to indicate that certain spheres of activities will always need external support and facilitation. Although some data is generally available on the theatre ticket sales or other fiscal information needed for the research, what is lacking is an understanding of the link between the ‘popularity’ of artwork and financial success. The author raises the hypothesis that the existing system of the Lithuanian state-run theatre is not encouraging theatres to strive for financial success, thereby endangering their creators. The reasons for this ‘cost disease’ in the arts are the main concerns of the author. The existing legal basis of Lithuanian performing arts organisations has remained unchanged since the beginning of independence and needs improvement, provided society wants to see changes in the managerial, financial and artistic prosperity of the arts.
