Agresijos samprata tarptautinėje teisėje

• The concept of aggression in international law
• Aggression under international law

LTStraipsnyje, taikant istorinį ir lyginamąjį metodus, nagrinėjami tarptautinės teisės aktai, kuriuose pateikiama agresijos samprata. Autorius pirmiausia apžvelgia 1933 m. Londono konvenciją dėl agresijos. Daugiausiai dėmesio skiriama JTO specialaus komiteto, kuriam buvo pavesta apibrėžti agresijos sampratą, darbo analizei, išryškinant probleminius bei daugiausiai diskusijų sukėlusius klausimus, iškilusius formuluojant agresijos apibrėžimą. Tarptautinė bendrija ne kartą bandė pateikti agresijos apibrėžimą. Tarptautinės bendrijos pastangas apibrėžiant agresiją, galima suskirstyti į du etapus: 1. Bendrijos pastangos iki JTO įkūrimo. 2. Kai per JTO buvo bandoma pateikti agresijos apibrėžimą. Analizuodamas pirmą agresijos apibrėžimo etapą autorius sutelkė dėmesį į Tautų Sąjungos veiklos analizę, pažymėdamas šios organizacijos veiklos pliusus ir minusus. Autorius apibūdindamas pirmąjį etapą, analizuoja Londono konvencijos dėl agresijos nuostatas. Apžvelgdamas antrąjį agresijos apibrėžimo etapą, autorius daugiausiai dėmesio skyrė analizei konkrečios veikos, įtvirtintos JTO rezoliucijoje „Dėl agresijos apibrėžimo“, kurias konstatavus, galima pripažinti agresijos aktus. Kvalifikuojančiais agresijos požymiais reikėtų laikyti tai, kad: 1. Agresija susijusi su ginkluotos jėgos panaudojimu; 2. Naudojant agresiją kėsinamasi į valstybės suverenitetą, teritorijos neliečiamumą, politinę nepriklausomybę; 3. Kvalifikuojant agresijos aktą, be agresyvių veiksmų svarbu nustatyti šių veiksmų pirmumo faktą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Agresija; Okupacija; Aneksija (tarptautinė teisė); Aggression; Occupation; Annexation.

ENThe article employs historical and comparative methods to examine international legal documents involving the concept of aggression. First, the author reviews the 1933 London convention for the Definition of Aggression. The main focus is on the analysis of the work of a special UN committee assigned to define aggression, highlighting the problematic and the most controversial issues arising from the attempts to define aggression. The international community has attempted to formulate a definition of aggression more than once. These attempts of the international community may be divided into two periods: 1) before the founding of the UN and 2) in the UN. In analysing the first period of defining aggression, the author focuses on the analysis of the work of the League of Nations, noting the benefits and the shortcomings of this organisation’s activities. In describing the first period, the author analyses the provisions of the London Convention for the Definition of Aggression. In reviewing the second period of defining aggression, the author mostly focuses on the analysis of the particular circumstances specified in the UN resolution on the Definition of Aggression, the presence of which indicates acts of aggression. The following should be considered as the categorising features of aggression: 1) aggression is related to the use of armed force; 2) the use of aggression encroaches upon state sovereignty, territorial integrity and political independence; 3) the first use of armed force constitutes prima facie evidence of an act of aggression.