Jerzy Zbaraski wobec nominacji Lwa Sapiehy na hetmana wielkiego litewskiego

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kancleris ir Vilniaus vaivada Leonas Sapiega 1625 m., turėdamas 68 m., buvo paskirtas LDK didžiuoju etmonu. Tai baisiai užgavo LDK lauko etmoną Kristupą Radvilą, kuris pats tikėjosi gauti didžiojo etmono buožę. Ši nominacija sukėlė gyvą diskusiją korespondencijoje, nuomonių tarp žymių Abiejų Tautų Respublikos (ATR) veikėjų apsikeitimą. Broliai kunigaikščiai Jurgis ir Kristupas Zbaražskiai buvo K. Radvilos bičiuliai, todėl J. Zbaražskis į tokį L. Sapiegos paskyrimą sureagavo labai emocionaliai. Savo jausmus jis išliejo laiške Krokuvos vyskupui Martinui Šiškovskiui. Laiškas parodo Krokuvos kaštelioną buvus aštraus liežuvio. Publikacijos rengėjui pavyko surasti 15 šio laiško nuorašų įvairiose Lenkijos bibliotekose (originalo likimas nežinomas). Laiškas jau buvo publikuotas Krokuvoje 1880 m., leidinyje Scriptores Rerum Polonicarum, t. V, p. 90-91. Pirmosios publikacijos recenzentai tuomečiam leidėjui prikišo gausias klaidas, nuskaitant rankraštį. Šios publikacijos rengėjas laiško tekstą smarkiai taiso. 1625 m. skandalo intriga ta, kad tęsėsi nesėkmingas karas su Švedija, prieš 4 m. buvo prarasta Ryga (tais pat metais švedai nuniokojo ir Biržus), o Žygimantas Vaza tokiu metu paskyrė vadovauti kariuomenei kataliką L. Sapiegą (garsų valstybės vyrą, bet nenusimanantį karo reikaluose), o ne protestantą K. Radvilą. Tai sukėlė sąmyšį, nepasitikėjimą tarp abiejų LDK etmonų ir nepadėjo pagerinti padėties karo fronte. Straipsnio pabaigoje publikuojamas minėtas pataisytas J. Zbaražskio laiško tekstas.