LTStraipsnyje pasakojama apie „sunkią giminystę“ – brolių Samuelio, Petro ir Kristupo Zborovskių iš Lenkijos ir Jono Jeronimaičio Chodkevičiaus iš Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) santykius. Šie asmenys susigiminiavo po to, kai J. Chodkevičius vedė jų seserį Kristiną. Autorius pabrėžia, kad brolių ir Kristinos tėvas Martinas labai stengėsi išleisti savo vaikus (7 sūnus ir 6 dukteris) už įtakingiausių valstybės giminių atstovų. Aptariamas šių giminių bendradarbiavimas ir varžybos Liublino unijos ir pirmųjų dviejų bekaralmečių laikotarpiu. Didžiulius lūkesčius Zborovskiai turėjo išrinkus valdovu Steponą Batorą. Tačiau lūkesčiai neišsipildė. Tai galėjo įtakoti J. Chodkevičiaus konfliktas su monarchu. Valdovo ir Zborovskių santykiai nepagerėjo ir po J. Chodkevičiaus mirties 1579 m., bet čia daugiau kalti patys broliai, apkaltinti sąmokslu prieš monarchą (vienas nukirsdintas, kitas turėjo emigruoti). Apibendrinant sakoma, kad tokio tipo vedybos tarp įtakingų Lenkijos ir LDK giminių sustiprindavo abiejų pusių pozicijas, dažnai net Abiejų Tautų Respublikos mastu, tačiau giminaičiai ne visada veikdavo vieningai. Visų pirma jie žiūrėdavo savo giminės, po to savo valstybės, ir tik po to giminaičių reikalų. Net ir tada, kai giminaičiai būdavo skirtingose politinėse stovyklose, jie vis tiek bendraudavo. O valdovo nemalonė atsiliepdavo ir kitai giminei. Zborovskių giminės ir J. Chodkevičiaus atveju pasakytina, kad giminės visų pirma žiūrėjo savo interesų.