Konfliktai Lietuvos filosofijos istoriografijoje nepriklausomybės laikotarpiu

LTStraipsnyje analizuojama nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos filosofijos istoriografija konflikto sociologijos požiūriu. Remiamasi H. White’o įžvalgomis apie skirtingų istorinio lauko įsivaizdavimo būdų ikikritiškumą ir nebendramatiškumą bei sociologijos teorijomis, kurios konfliktą traktuoja kaip mokslinės komunikacijos esminę formą. A. Šliogeris gynė homonominę nuostatą, teigiančią, kad egzistuoja vienintelė teisinga, nuo laiko ir kultūrinio konteksto nepriklausoma filosofinio teksto interpretacija, o jos teisingumo pagrindas yra pati tikrovė. Ši nuostata priešpriešinama heteronominei, teigiančiai interpretacijų įvairovę. Kraštutinis formizmas su anarchistine ideologine potekste (G. M ažeikis) konfliktuoja su visomis kitomis aiškinimo strategijomis. Nagrinėjamas konfliktas kontekstualizmo viduje tarp problemų istorijos atstovo R. P lečkaičio ir filosofijos istoriko publicisto B. Genzelio.

ENFrom the viewpoint of conflict sociology, the article analyzes the historiography of Lithuanian from 1990. The insights of Hayden White on the pre-critical and incommensurable character of different ways of historiographical representation are applied here. A. Šliogeris defends the homonomic position that there is only one true interpretation of the philosophical text, independent of historical or cultural context, with a sole ground of its truth – a reality itself. This attitude is confronted with a heteronomic one, which commits itself to a variety of interpretations. Radical formism with anarchistic ideological implications (G. Mažeikis) challenges all the other strategies of explanation. Within contextualism we may distinguish a polemics between R. Plečkaitis (representing the methodology of the history of problems) and philosophical- historical publicist B. Genzelis.