Polkai reikia dviejų

LTRecenzijoje aptariamas 2015 m. išleistos R. Frosto knygos I tomas "Lenkijos ir Lietuvos unijos sudarymas 1385–1569" (The Oxford History of Poland-Lithuania, Volume I: The Making of the Polish-Lithuanian Union, 1385–1569). Frostas vertina visus unijos procese dalyvavusius žaidėjus. Unijos raidos vaizdas sudėtingas ir daugiaplanis. I knygos dalyje pristatoma Lenkijos ir Lietuvos valstybinė ir visuomeninė raida bei padėtis Krėvos akto išvakarėse. II dalyje aptariamos skirtingos Lenkijos ir Lietuvos valstybių struktūros. III dalyje aptariami įvykiai Lietuvoje po Melno taikos. IV dalyje nusigręžiama nuo tolesnių unijos projektų tobulinimo. V dalis skirta struktūriniams Lenkijos ir ypač Lietuvos pokyčiams XV a. II p. – XVI a. pirmame trečdalyje aptarti. VI dalyje aptariamas Lenkijos politinės organizacijos pertvarkymas. VII dalyje aptariamas Lietuvos ir Lenkijos istorijos tarpsnis Liublino unijos link. Frosto unijos suvokimo koncepcija yra originali, aptariama epocha – plati, todėl vienas istorikas negali ją dalykiškai įvertinti. Ne vienas autoriaus teiginys kviečia diskutuoti. Priekaištai dėl lietuviškų asmenvardžių ir vietovardžių. Diskutuotinas autoriaus santykis su lietuvių istoriografija. Ji panaudota plačiai, bet dažniausiai tik tam, kad jos teiginius paneigti arba panaudoti tik iliustratyviai. Ginčytina autoriaus nuomonė, kad unijos procesas ir už jo stovinti lenkų šlėktų konsensuso kultūra buvo LDK socialinių pokyčių variklis. Frosto propaguojama lenkų politinė konsensuso kultūros sklaidos idėja užgožia lietuvių politinės kultūros savitumą ir atliktą tarpininkavimo vaidmenį skleidžiant bendraeuropinę politinę kultūrą.