Laiškas Antanui Sniečkui
LTSovietmečio tyrinėtojai susiduria su gausybe dokumentų, kuriuose pilna deklaratyvių tezių, maskuojančių tikrąją padėtį ir nuotaiką. Įvairūs protokolai ir stenogramos vargu ar parodo tikrąją susirinkimo ar posėdžio nuotaiką, nes neretai būna sudarytojo rašymo (kūrybos) padarinys. Tad pažvelgti į žmonių kasdienybę ar politikos užkulisius analizuojant tokius dokumentus tampa iššūkiu. Su tokiu iššūkiu susidoroti šiek tiek padeda asmeniniai ar asmeniški dokumentai. Laiškai, dienoraščiai, autobiografijos ar panašūs dokumentai gali padėti susidaryti vaizdą apie rašančiųjų ar veikiančiųjų nuo taikas, pažiūras, net gali parodyti savivoką ar tapatybę (autobiografijų tyrimai). Publikuojamas laiškas gali būti įdomus ir politikos, ir kasdienybės tyrėjui. Sovietinės no menklatūros tyrėjui jis įdomus kaip parodantis darbo partinėse įstaigose kasdienybę, įtampą, su kuria ne kiekvienas gebėjo susidoroti. Elito santykių tyrinėtojas iš jo gali susidaryti vaizdą apie tarpusavio santykius. Blato tyrėjas pamatys pažįstamų partinių veikėjų vieni kitiems teikiamas paslaugas, o kasdienybės tyrinėtojas gali atkreipti dėmesį į tragišką šeimos, kamuojamos savižudybių ir depresijos, istoriją.
