XVIII amžiaus antros pusės–XIX amžiaus antros pusės Lietuvos palivarko ir Lotynų Amerikos hasjendos ūkio sistemos kapitalistinės pasaulio sistemos kontekste: lyginamosios analizės bandymas

LTStraipsnyje pirmą kartą istoriografijoje lyginamos XVIII a. antros pusės–XIX a. antros pusės Lietuvos palivarko ir Lotynų Amerikos hasjendos ūkio sistemos kapitalistinės pasaulio sistemos (KPS) kontekste. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas šių sistemų struktūrų bei raidos tendencijų panašumams ir skirtumams eksplikuoti makrolygmeniu. Tiriamas laikotarpis – tiek palivarkinio ūkio vyravimo bei intensyvėjimo Lietuvoje, tiek hasjendinio ūkio įsivyravimo ir intensyvėjimo Lotynų Amerikos šalyse etapas – nulemtas to paties pramonės revoliucijos veiksnio. Tyrimas patvirtina tezę, kad šios ūkio sistemos priklausė tipologiškai artimam ūkio tipui (buvo orientuotos į baudžiavinį gamybos būdą) pasauliniame darbo pasidalijime. Atskleidžiama, jog tiek Lietuvos palivarkinis ūkis, tiek Lotynų Amerikos hasjendos ūkis nebuvo tipinės feodalinės įmonės, bet pasižymėjo periferinio kapitalizmo bruožais.

ENThe starting point of the article is considered to be the neo-Marxist Capitalist World System (CWS) concept by Immanuel Wallerstein, representative of comparative historical sociology. According to this concept, Lithuanian and Polish manorial-serf economies of the 16–18th centuries (exporting agricultural products to the core CWS countries) are classified as similar peripheral capitalist enterprises, like haciendas in Mexico and Brazil, and slavery coffee and cotton plantations in the US Southern states in the 18–19th centuries. This article is the first one in historiography where comparative analysis was carried out concerning Lithuanian manorial-serf economy and Latin America hacienda of the second half of the 18th – second half of the 19th century in the context of CWS – which proves the thesis that these economic systems belonged to typologically close economic type in the global division of labour. The second half of the 18th century–second half of the 19th century was the period of dominance and intensification of manorial-serf economy in Lithuania and predominance and intensification of hacienda economy in the countries of Latin America determined by the same industrial revolution factor. During the period under investigation, both Lithuanian manorial-serf economy and Latin American hacienda economy were found to be neither typically feudal nor to be peripheral capitalist enterprises (CWS concept in the strict sense), and manifested only peripheral capitalism features.