Žymesnieji parapijos kunigai ir vienuoliai pranciškonai

LTStraipsnyje apžvelgiamos žymesnių XVIII a. pab. – XXI a. pr. pranciškonų vienuolyno kunigų ir paprastų brolių, Kretingos parapijoje tarnavusių ir iš jos kilusių diecezinių kunigų, palikusių ryškesnį pėdsaką parapijos, krašto ir pranciškonų brolijos istorijoje, biografijos. Be pranciškonų, apie 1775–1791 m. mieste gyveno jėzuitai, vadovavę Kretingos aukštesniajai (t. y. vidurinei) mokyklai ir joje mokytojavę. XIX a. I pusės vizitacijos aktuose minimi vienuolyne gyvenę dieceziniai kunigai, mokytojavę bernardinų mokykloje. Nuo 1831 m. iki 1904 m. administracine tvarka čia 1–2 metams buvo uždaromi pasaulietinei ir dvasinei valdžiai už lietuvišką veiklą (vaikų mokymą lietuvių kalba, lietuviškos spaudos platinimą ir pan.) nusikaltę dieceziniai kunigai. Po 1863 m. sukilimo buvo apgyvendinti rusų valdžios uždarytų augustinų, karmelitų, dominikonų ir rokitų vienuolynų vienuoliai. Tarpukariu vienuolyne vietą rasdavo klebono ar kitų pareigų parapijose atsisakę dieceziniai kunigai, įstoję į Šv. Pranciškaus III ordiną. Jie dalyvaudavo vienuolyno ir parapijos gyvenime, dirbo pedagoginį darbą valdinėse pradinėse ir vidurinėje mokyklose bei pranciškonų gimnazijoje. Kretingos parapijoje gimė nemažai jaunuolių, kurie tapo kunigais ir vienuoliais. Dauguma jų savo pašaukimą rado už parapijos ribų ir tik nedaugelis grįžo į Kretingą. Tarpukariu Kretinga buvo tapusi pranciškonų klierikų ruošimo centru, į kurį jaunuoliai suvažiuodavo iš visų Lietuvos parapijų. Šv. Antano kolegijoje (pranciškonų gimnazijoje) jie gaudavo gimnazijos kurso išsilavinimą, o ją baigę teologijos ir filosofijos studijuoti buvo siunčiami į Austrijos, Italijos, Vokietijos dvasines seminarijas ir kolegijas.Reikšminiai žodžiai: Kretinga; Kunigai; Lietuvos kunigai; Lietuvos pranciškonai; Pranciškonai; Vienuoliai; Franciskans; Kretinga; Lithuanian Franciscans; Lithuanian priests; Monkery; Priests.