Poznań as a centre of Lithuanian studies in the 19th and 20th centuries

LTStraipsnyje pristatoma Lietuvos (kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos) tyrimų centro Poznanėje istorija XIX-XX a. XIX a.-1918 m. Poznanė nevaidino didesnio vaidmens Lietuvos tyrimuose. Didžiosios Lenkijos aristokratija finansavo „Senosios Lenkijos“ (Abiejų Tautų Respublikos tautų) tyrimus ir jų dėka 1841 m. Poznanėje išspausdintas „1389-1529 m. Lietuvos teisių rinkinys“, kurį paruošė Vilniaus universiteto profesoriai Joachimas Lelevelis ir Ignas Danilevičius. Vėliau pasirodė pavienių įvairioms lituanistinėmis tematikoms skirtų darbų ir visgi tik tarpukariu Poznanė tapo ryškiu Lietuvos tyrimų centru Lenkijoje. Tai lėmė 1928 m. Vilniaus universiteto profesoriaus Kazimiero Chodynickio (1890-1942 m.) atvykimas į Poznanę, kur jis pradėjo vesti paskaitas ir seminarus skirtus Lietuvos tematikai. Tuo metu Poznanėje pasirodė daug lituanistinių tyrimų, tačiau dar gerokai nusileista Vilniuje, Varšuvoje ar Krokuvoje veikusiems tyrimų centrams. Po Antrojo pasaulinio karo, Lenkijai netekus Vilniaus, dalis istorikų persikėlė į Varšuvą, Krokuvą ir Poznanę. Lituanistinius tyrimus Poznanės universitete atnaujino profesorius Henrikas Lovmianskis (1898-1984 m.), kuris sukūrė vadinamąją Poznanės lituanistinių tyrimų mokyklą - užaugino ištisą tyrėjų kartą, kurie specializavosi lituanistine kryptimi ir tęsė darbą Poznanėje. Jo darbą sėkmingai tęsė Ježy Ochmanskis (1933-1996 m.), kuris išugdė eilę tyrėjų, sėkmingai plėtojusių lituanistinius tyrimus. Lituanistikos tyrėjai daugiausia telkėsi Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete, kuris tapo stipriausiu lituanistinių tyrimų centru Lenkijoje.