‘I became a man’: the unmaking of transnational marriages among displaced Ukrainians in Lithuania

LT2022 m. Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą sukėlė precedento neturinčią, lyties požiūriu diferencijuotą priverstinę migraciją, atskyrusią milijonus žmonų ir vaikų nuo vyrų, kuriems taikomas mobilizacijos įstatymas. Šio straipsnio tikslas – ištirti ir atskleisti, kaip karo nulemta priverstinė migracija prisidėjo prie transnacionalinių santuokų iširimo tarp Lietuvoje gyvenančių perkeltųjų ukrainiečių moterų. Empiriniai tyrimo duomenys surinkti 2024–2025 m. atliekant etnografinius lauko tyrimus penkiuose Lietuvos miestuose. Remiantis 22 informantų (17 moterų ir 5 vyrų) interviu, analizuojama, kaip dėl priverstinės migracijos ir užsitęsusio išsiskyrimo kito sutuoktinių vaidmenys, įsipareigojimai bei emociniai ryšiai. Analizė grindžiama transnacionalinių socialinių laukų teorija, moralės ekonomikos perspektyva ir konstruktyvistine lyčių teorija. Tyrimas atskleidžia tris tarpusavyje susijusius procesus, skatinančius santuokų destabilizaciją: lyties pagrindu apibrėžtus moralinius lūkesčius (vyrai privalo kovoti, o moterys – laukti); stiprėjantį emocinį susvetimėjimą dėl užsitęsusio išsiskyrimo ir skirtingų gyvenimo trajektorijų; perkeltųjų žmonų tapatybės transformaciją, joms perimant tradiciškai vyrams priskiriamus ekonominius ir sprendimų priėmimo vaidmenis. Ši transformacija atsispindi dažnai respondentų kartojamoje frazėje: „Aš tapau vyru“. Straipsnyje teigiama, kad santuokų iširimai, nors dažnai suvokiami kaip asmeninės nesėkmės, iš tiesų yra struktūriškai nulemti karo laikotarpio moralinių vertybių, veikiančių dviejose skirtingose visuomenėse. Tyrimas prisideda prie migracijos studijų, pabrėždamas transnacionalinių santuokų trapumą, ir daugiausia remiasi moterų pasakojimais, kartu pripažįstant šį tyrimo ribotumą. Reikšminiai žodžiai: transnacionalinės santuokos, priverstinis perkėlimas, sutuoktinių vaidmenys, lytis.

ENThe 2022 Russian full-scale invasion of Ukraine produced an unprecedented gender-selective displacement and separated millions of wives and children from husbands bound by the mobilisation law. This paper aims to examine and demonstrate how wartime displacement has unmade transnational marriages among displaced Ukrainian women in Lithuania. The primary data of the research is drawn from the multi-sited ethnographic fieldwork conducted across five Lithuanian cities between 2024 and 2025. Based on 22 Ukrainian interlocutors (17 women and 5 men), the study traces how spousal roles, obligations, and emotional bonds were reconfigured and were eventually unmade under the pressures of separation. Grounded in transnational social fields theory, moral economy frameworks, and constructivist gender theory, the analysis identifies three interlocking processes driving marital breakdown: the enforcement of gendered moral scripts demanding that men fight and women wait; the progressive emotional alienation produced by protracted separation and diverging life trajectories; and the identity transformation of displaced wives who assumed traditionally male spousal roles in exile, encapsulated in the recurring phrase ‘I became a man’. The paper argues that these marital breakdowns, though perceived as individual cases of failures by the interlocutors themselves, are structurally produced outcomes of wartime moral regimes operating simultaneously across two societies. This study contributes to migration studies by foregrounding breakdown and fragility rather than resilience, and is based primarily on women’s accounts, a limitation that is explicitly acknowledged throughout. Keywords: transnational marriage, wartime displacement, Ukraine, spousal roles, gender, Lithuania.

• Framing the study of transnational families in Lithuania. Making Lithuanian families across borders: conceptual frames and empirical evidence. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. P. 31-48.
• Imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos socialinė integracija Lietuvoje. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2022, 25, 37-49.
• Vaizduotės erdvės: tradicinė kinų estetika ir menas. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2015. 607 p.