Janinos Malinauskaitės scenografija Europos teatro kontekste
- Lietuvių kalba / Lithuanian
- Anglų kalba / English
LTŠis darbas - tai bandymas išsamiau pristatyti vienos ryškiausių XX a. II pusės teatro dailininkės Janinos Malinauskaitės kūrybą, jos sąsajas su XX a. II pusės Lenkijos (T. Kantoro, J. Szajnos) bei XX a. I pusės Prancūzijos (A. Artaud) teatrų scenografija. Straipsnyje aptariami estetiniai idealai, išsilaisvinimas, požiūris į socialinius reiškinius. Analizuojant scenografijos plastiką pasinaudota lyginamuoju metodu, taip pat pasiremta kultūrologiniu kontekstu. Pateikus naują požiūrį į J. Malinauskaitės scenografiją, galima papildyti net tik dailininkės biografiją, bet ir teigti, kad ji yra viena pirmųjų grotesko teatro dailės įkūrėjų Lietuvos teatre. Išsiaiškinta, kad panašiu būdu tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje kritikuotos sovietinio režimo sąlygos pasitelkiant ironijos, Žiaurumo teatro priemones, grotesko žanrą.
ENThis paper is an attempt to make a detailed presentation of the creative path of Janina Malinauskaitė, one of the most prominent theatre artists of the second half of the 20th century, the links of her works to the scenography of Poland (T. Kantor, J. Szajna) of the second half of the 20th century and France (A. Artaud) of the first half of the 20th century. The article discusses aesthetic ideals, liberation, an approach to social phenomena. The comparative method as well as the cultural context and the condition for its impact on the artistic language were used to analyse the plastic of scenery. Giving this new approach to J. Malinauskaitė’s scenography, not only a biography of the artist can be revised, but she can also be named one of the first founders of the grotesque theatre art in Lithuanian theatre. The current study also revealed that regime conditions were criticised in a similar way both in Poland and Lithuania through irony, the means of “the theatre of cruelty” and the genre of the grotesque.
