LTRašytojas, publicistas, leidėjas Jurgis Giedraitis (Jerzy Giedroyć, 1906–2000) atliko svarbų vaidmenį, gerindamas Lenkijos ir Lietuvos santykius po Antrojo pasaulinio karo. Tai jis darė Romoje 1946 m. įsteigtame lenkų Literatūros institute (Instytut Literacki), kuriame pradėjo leisti mėnraštį „Kultūra“, siekdamas suartinti Lenkiją su Lietuva. Straipsnyje aptariama Giedraičio biografija, veikla ir paskatos puoselėti lietuvių ir lenkų dialogą. 1947 m. instituto persikėlimas į Prancūziją iš dalies lėmė jo politines nuostatas ir kultūros temų pasirinkimą. Giedraitis siekė lenkų ir lietuvių suartėjimo keliais etapais. Pirmais metais jis pristatė lenkams išeivijoje veikusių lietuvių rašytojų ir poetų kūrinius. Dalis šių poetų buvo susiję su išeivijos lietuvių literatūros žurnalu „Literatūros lankai“. Vėlesniais metais lenkų emigracijos rašytojai publikavo straipsnius istorinėmis temomis, rašė apie lenkų ir lietuvių tarpusavio santykius. Giedraitis bandė įkvėpti emigrantus, parodydamas bendrą priespaudą patyrusių tautų likimą. 1972 m. po Romo Kalantos susideginimo ir neramumų, Giedraitis nusprendė lietuvių kalba išleisti specialųjį mėnraščio numerį. Jis pasiūlė jį parengti Česlovui Milošui, kuris išreiškė abejones dėl šios idėjos. Jo manymu, svarbu parodyti draugystę su lietuviais, bet svarbiau paveikti lenkų nuomonę Lietuvos naudai. Jis pasiūlė reguliariai skelbti straipsnius skyriuje apie Lenkijos ir Lietuvos dialogą. Šią mintį palaikė Tomas Venclova, kuris rašė apie sudėtingus Lenkijos ir Lietuvos santykius, stiprindamas pagarbą ir tarpusavio supratimą.