"Tapyba kaip chaosą perkertanti plotmė": Gilles'io Deleuze'o tapybos teorijos įžvalgos

LTStraipsnyje aptariama Gilles’io Deleuze’o tapybos teorijos koncepcija, išryškėjusi iš jo filosofijoje plėtotos reprezentacijos kritikos. Remiamasi jo tapybos teorijai skirtu veikalu Francisas Baconas: jutimo logika (Francis Bacon: logique de la sensation, 1981) ir meno plotmės apmąstymu veikale Kas yra filosofija? (Qu’est-ce que la philosophie?, 1991). Analizuojama Deleuze’o išskirta teorinė tapybos plotmė, įgalinanti nusakyti tapybinio mąstymo specifiką, jos imanentinį būvį. Tapyba apmąstoma kaip jėgų raiškos ir sąveikos laukas, įkūnijantis neregimybę, nematomus jutimus. Remiantis abstrakčiosios tapybos įžvalgomis lyginamos vizualaus ir teorinio tapybos suvokimo galimybės, jų skirtumai (sugretinamos Deleuze’o ir Michelio Foucault, Jeano-François Lyotard’o, Maurice’o Merleau-Ponty, Clemento Greenbergo formuluotės ir sąvokos). Mėginama įrodyti Deleuze’o teorinių įžvalgų reikšmę tapybos proceso sampratai, grynosios tapybos praktikai, jos principų pagrindimui (haptinė erdvė, jėgų laukas, figūra, abstrakti linija). Iškeliama tapybos ontologijos permąstymo problema. Pagrindiniai žodžiai: tapyba, tapybos teorija, reprezentacija, jutimo logika, figūra, haptinė erdvė.

ENThe article deals with Gilles Deleuze’s theory of painting, which is developed in his philosophy in relation to the critique of representation, especially in works dedicated to painting, such as Francis Bacon: The Logic of Sensation and What Is Philosophy?, where the idea of the plane of art is discussed. The article analyzes the theoretical plane of painting, which is described by Deleuze as a possibility to define the specifics of painting as thinking, its plane of immanence. Painting is reflected as a field of forces, of their expressions and interplay; it is a field in which invisible appearances and sensations are embodied. Comparing Deleuze’s theory with the ideas of Michel Foucault, Jean-François Lyotard, Maurice Merleau-Ponty, and Clement Greenberg, the article discusses sensual as well as intellectual perceptions of painting and reflects on their possibilities and differences. The article attempts to show that Deleuzian theory has made a deep impact on the understanding of the painting process, the practice of pure painting, and the formation of its principles and specific notions (haptic space, a field of forces, a figure, an abstract line). The article also aims to reconsider the problem of the ontology of painting. Keywords: painting, theory of painting, representation, logic of sensation, figure, haptic space.