Les Bonnes feuilles de Vilnius
- Rinktiniai puslapiai iš knygos Vilnius
- Selected pages from "Vilnius"
LTPoeto ir eseisto Tomo Venclovos knygą „Vilnius“ 2015 m. išleido prancūzų leidykla Circé. Iš rusų į prancūzų kalbą ją išvertė André Cabaret. Publikacijoje skelbiama knygos ištrauka, kurią į poskyrius suskirstė leidinio redakcija. Ištraukoje rašoma apie Lietuvos ir Vilniaus vietovardžius, jų kilmę ir semantiką. Svarstoma apie etninių lietuvių gyvenimą Vilniuje, kurių Bakhtino laikais buvo mažuma, ir apie kitų tautų indėlį į Vilniaus kultūrinį gyvenimą. Aptariama lietuvių kintančio mentaliteto išraiška, susijusi su Vilniaus istorija, taip pat apmąstomas Vilniaus kaip forposto vaidmuo ir Trečiosios Romos mitas. Ištraukoje plačiau analizuojamas sarmatizmo mitas ir jo likimas. Kilmingumo šaknų lietuvių kunigaikščiai ir bajorai ieškojo romėnų tarpe. XVII a. pasklido kita idėja: lietuviai ir lenkai savo protėviais laikė sarmatus – karingas klajoklių gentis. Renesanso ir baroko epochose sarmatizmo ideologija paliko ryškius pėdsakus kultūroje. Ji atsispindėjo politinėje retorikoje, architektūros ir tapybos stiliuje, elgsenoje, aprangoje ir didikų garbės kodekse. Paskutinis ištraukos poskyris skirtas Stendhalio gyvenimo metams Vilniuje. 1812 m. Napoleono armija užėmė ir grobstė Vilnių. Dvidešimtmetis karininkas Henri Beyle'as, kuris siekė tapti rašytoju, tuomet atsidūrė Vilniuje ir apsistojo profesoriaus Jozefo Franko namuose. Vilniaus prisiminimai išniro rašytojo kūryboje po dvidešimties metų, kai tapęs Stendhaliu, jis parašė romaną „Parmos vienuolynas“.
