Lietuvos valstybės tarnautojų administraciniai tapatumai: silpnos diskrecijos raiška aptarnaujant piliečius

LTMokslo studijoje siekiama ištirti administracinių tapatumų vaidmenį formuojant į piliečius orientuotą valstybės tarnybą Lietuvoje. Analizė apima tris valstybės tarnautojų vykdomo paslaugų teikimo piliečiams kaip klientams proceso stadijas: 1) problemos, poreikiai, administraciniai tapatumai; 2) tapatumų vaidmuo įeigos stadijoje – priėmimas bei atranka į valstybės tarnybą bei tarnautojų mokymai; 3) išeiga – sąveika su piliečiais administracinių paslaugų teikimo procese. Studijoje nagrinėjami silpną faktinę diskreciją teikiant paslaugas turinčių valstybės tarnautojų elgsena ir administraciniai tapatumai, silpnos diskrecijos atvejį reprezentuoja dvi pasirinktos tyrimui LR valstybės institucijos: Valstybinė Mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir VSDFV „Sodra” prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Studijoje greta tradicinių empirinių duomenų (ekspertiniai interviu ir apklausa) pirmąkart Lietuvoje tokia apimtimi naudojami tiesioginio dalyvaujamojo ir nedalyvaujamojo stebėjimų duomenys.Reikšminiai žodžiai: Viešosios paslaugos; Valstybės tarnautojas; Administraciniai tapatumai; Tapatumų tipai; Aptarnavimo standartai; Valstybės tarnautojų mokymai; Valstybės tarnautojų atranka; Public services; Civil servant; Administrative identities; Types of identities; Service standards; Civil servants training; Selection of civil servants.

ENCitizen-centred public management and public service is implemented by ensuring the trust of the public which is directly dependent on the provision of public services. Several problematic areas related to the development of public services can be seen in Lithuania: 1) the provision of services is oriented in the narrow direction of managerial improvement, which results in short-time benefit (growing satisfaction of citizens as users of services); 2) the value of services provided to citizens is associated with the technological (e-government) decisions, which undoubtedly increase the acceptability of services; however, the accessibility does not compensate for certain gaps related to unacceptable consulting, improper behaviour, and additional restrictions on the reception of service; 3) citizens want to be heard and expect adequate individualized treatment and understanding from civil servants. Such problematic situations illustrate or highlight the essential problem that the behaviour of civil servants often does not conform to the citizens’ expectations. The scientific, as well as the practical problem of the work is to what extent and how do the administrative identities relate to the creation of a citizen-centred system, do they facilitate, burden, or even completely compensate for the application of managerial measures. [...].