Wielkie Księstwo Litewskie w polemikach wyznaniowych ze schyłku panowania Zygmunta III Wazy i pierwszych lat rządów Władysława IV

LTTemos pasirinkimą lėmė siekis rasti atsakymą į klausimą, kiek realios reikšmės Vazų laikais turėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės kaip politinių partnerių lygiavertiškumo garantijos, įtvirtintos Liublino unijoje. Iki šiol autorė šį klausimą tyrinėjo analizuodama politinę retoriką. Siame straipsnyje pristatomos konfesinių ginčų, vykusių Žygimanto Vazos laikais, tarpuvaldžiu po jo mirties ir Vladislovo Vazos valdymo pradžioje, analizės išvados. Paaiškėjo, kad įrodinėjimo esmę sudaro ne argumentai, tiesiogiai susiję su tikybiniais klausimais, o skirtingas praeities traktavimas, ypač lenkų ir lietuvių istoriniai santykiai bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statusas federacinėje Respublikoje. Katalikų tekstuose Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kaip atskiras politinis subjektas pasirodo gana retai, o pagrindinis polemistas kunigas Petras Skarga jos visai nemini. Jis mąsto apie Respubliką kaip visumą. Ano meto Lietuvai katalikų autoriai skyrė nedaug dėmesio, lenkų ir lietuvių santykių tradiciją mielai pristatydami iš polonocen- triškų pozicijų. Pagoniškosios Lietuvos christianizacija (tiksliau, sukatalikinimas), įvykdyta Vladislovo Jogailos, laikyto išimtinai Lenkijos karaliumi, o ne Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, buvo vertinama tik kaip Lenkijos-Sarmatijos „civilizacinės misijos“ laimėjimas. Aukštinant Lenkijos ir Lietuvos sąjungą buvo krypstama ne į Liublino uniją, turėjusią garantuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atskirumą, o į 1413 m. Horodlės aktą, kuris buvo interpretuojamas kaip Lietuvos inkorporacija į Lenkiją. Tai suprantama, nes katalikų autoriai (ypač dvasininkai) siekė grąžinti prieš egzekucinius seimus buvusią padėtį, Romos katalikų bažnyčios visavaldystę valstybėje ir įtvirtinti konfesinę unifikaciją ir visos Respublikos teritorijos katalikiškumą.Skirtingai nei katalikų raštuose, tekstuose, susijusiuose su bajorijos (šlėktų) opozicija Žygimantui Vazai, ypač sukurtuose protestantų aplinkoje, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vaizduojama ne kaip „civilizacinės misijos“ objektas, o kaip siektinas pavyzdys. Taigi vien tik Trečiajame Lietuvos Statute įrašytas Varšuvos konfederacijos teiginys palaikyti taiką tarp skirtingų konfesijų atstovų (pax inter dissidentes in religione) traktuojamas kaip didžiausias lenkų ir lietuvių kilmingųjų laimėjimas ir kaip garantija, kad šis protėvių pradėtas darbas bus tęsiamas. Evangelikų polemistai prognozavo, kad dėl nuolatinių protestantų teisių pažeidinėjimų Karalystėje šie išsikels į Lietuvą ir net galės ieškoti galimybės įsteigti atskirą Respubliką. Tokias prognozes patvirtino vėlesni įvykiai ir netiesiogiai Kėdainiuose pasirašyta Jonušo Radvilos sutartis su švedais „tvano“ metu. Polemikose kaip sektini pavyzdžiai nurodomi konkretūs teisiniai teiginiai ir teismų sprendimai, perimami iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei perduodami Karalystei ir atvirkščiai. Opozicijos publicistikoje dažnai buvo primenamas vertingas Lietuvos mišrių dvasininkų ir pasauliečių teismų (compositi indicium) sandaros pavyzdys. Buvo teigiama, kad tokia teismo organizacija, skirtinga, negu taikoma Karalystėje, užtikrina tokį pat pasauliečių ir dvasininkų deputatų atstovų statusą. Dar siūlyta, kad sprendžiant protestantų ir stačiatikių dvasininkų reikalus (Lietuvos pavyzdžiu) apeliacija būtų teikiama vyskupo ordinaro teismui, o ne nuncijui ar Apaštalų Sostui.Straipsnio autorė prieina išvadą, kad klaidinga tapatinti lietuviškumą ir katalikybę, ypač vertinant jėzuitų veiklos rezultatus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Kad ir kokie būtų jų nuopelnai mokyklų sistemai, negalima pamiršti, jog svarbiausia jiems buvo visais būdais skleisti katalikybę, drauge lotynizuoti ir polonizuoti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Tai nesiderino su Jogailaičių religinės politikos tolerancijos tradicija ir kėlė grėsmę lietuvių kultūrinei tapatybei. O antiklerikalinė opozicija siekė, kad ši tapatybė būtų išsaugota. Tai pasakytina pirmiausia apie lenkų ir lietuvių evangelikus, žūtbūt siekusius išlaikyti galiojantį Trečiąjį Lietuvos Statutą, lygiai kaip ir Varšuvos konfederacijos nutarimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Jėzuitai; Katalikai; Konfesiniai ginčai; LDK statusas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 17 amžius; Polemika; Vladislovas Vaza; Zigmantas Vaza, 1566-1632 (Zygmunt III Vaza; Sigismund); Catholics; Confessional Disputes; Dispute; Jesuits; Lithuanian XVII c. history; Sigismund III Vasa; Status of the Grand Duchy of Lithuania; The Great Duchy of Lithuania; Wladyslaw IV Vasa.