Kilka słów o terminologii szlachty Wielkiego Księstwa Litewskiego: Czasy Zygmunta III

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajorai neabejotinai brangino savo gimtąjį kraštą. Su tėvyne bajorai siejo ir savo kaip bendro luomo narių kilmę. Tačiau Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovo Žygimanto III Vazos valdymo laikais tėvynės samprata LDK bajorijos savimonėje galėjo įgyti įvairias variacijas. Šiame straipsnyje tiriama, kaip LDK bajorai suvokė tėvynę ir kaip identifikavo save valdant Žygimantui III Vazai. Remiamasi XVI a. antros pusės – XVII a. pirmos pusės šaltinių duomenimis. XVI a. septintame dešimtmetyje lietuvių bajorai skyrė artimesnę tėvynę (Trakų ir Vilniaus vaivadijos bei Žemaitija) ir tolimesnę tėvynę (prie LDK prijungtos Rusios žemės). Tačiau vėliau tėvynės samprata LDK bajorų mąstysenoje pakito. XVII a. pradžioje jie tėvyne laikė ne tik LDK, bet ir bendrą su Lenkija valstybę – ATR. Kitaip tariant, LDK pilietis buvo ir ATR kilmingųjų bendruomenės narys. Unijinės valstybės partnerę LDK bajorai vadindavo Lenkijos karūna, Karūna, Lenkija. Tačiau ATR valdovas Žygimantas Augustas ir jo įpėdiniai, taip pat jų pavaldiniai lenkai bandė taikyti „Karūnos“ sąvoką bendrai su LDK valstybei – ATR. Žygimanto III Vazos valdymo laikais tokie mėginimai keldavo LDK bajorų nepasitenkinimą. Tai suprantama, nes 1569 m. Liublino unijos aktu buvo paliktas atskiras LDK titulas ir šios valstybės pareigybės. Tiesa, XVII a. pirmoje pusėje LDK bajorai patys save kartais pavadindavo „lenkiška“ tauta, nors neabejotinai būdavo taikomas ir „lietuviškos“ tautos įvardijimas.