Asmenybės ir muzikos peizažai: apie kompozitorių Antaną Rekašių

LTKompozitoriaus Antano Rekašiaus (1928–2003) kūrybinis palikimas itin gausus, tačiau šiuo metu r etai beatliekamas. Besidomintiems sunku gauti ir rašytinės informacijos apie šį kūrėją – nei monografijos, nei išsamesnių studijų nėra. Tai stebina, nes daugiau nei du dešimtmečius šis kompozitorius buvo vienas iš sėkmingiausių lietuvių muzikos autorių, sugebėjęs pakankamai užsidirbti vien iš savo kūrybos. Todėl vertinga ir intriguojama buvo pasigilinti į Rekašiaus asmenybę naudojantis žiniomis, gautomis iš pokalbio su kompozitoriaus dukterėčia režisiere Monika Juozapavičiūte. Neaplenkiamas ir muzikinis aspektas – turint omenyje periodinės spaudos tekstuose dažnai pabrėžiamą Rekašiaus muzikos vaizdingumą, straipsnyje apžvelgiamas šio kūrėjo muzikos ryšys su vizualika.

ENThe composer Antanas Rekašius (1928–2003) left a very large library of compositions; however, few musicians currently choose to play them. It is hard for those who are interested to find written information about the composer, as there are neither monographs nor wider studies. This is quite surprising, because for more than two decades the composer was one of Lithuania’s most successful composers, who could easily make a living out of his compositions. For the musicologist Paulina Nalivaikaitė, it was interesting and intriguing to delve into Rekašius’ personality, using information gathered by interviewing his niece, the film director Monika Juozapavičiūtė. The musical aspect is also mentioned, bearing in mind how scenic Rekašius’ music is. This article, based on articles from the periodical press, looks at the composer’s relationship with the visualisation of his music.