Antanas Poška and his views of lndia

LTXX a. pr. Indijoje lankėsi daug europiečių – keliautojų, tyrinėtojų, mokslininkų, nuotykių ieškotojų ir kolonistų šeimos narių. Tame kontekste gana išskirtinis lietuvio Antano Poškos atvejis. Į Indiją jis nuvyko motociklu su tikslu studijuoti. 1931 m. įstojo į Bombėjaus universitetą, kur jam buvo įteikti bakalauro ir magistro diplomai. Išvyko iš Indijos neapgynęs daktaro disertacijos. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė Lietuvos okupacija užkirto kelią Poškai apginti disertaciją ir tapti indologu. Neturėdamas akademinio vardo, jis tapo autoritetu kelioms lietuvių kartoms, besidominčioms Indija. Straipsnyje atskleidžiamos unikalios Poškos pažiūros. Tyrimas grįstas intelektualine istorija ir kontekstine analize. Autorė remiasi Poškos autobiografija ir kelionių užrašais. Apibendrinime teigiama, kad Poška išvengė kolonijinės dvinarės pasaulėžiūros, tačiau jo pažiūrose išliko prieštaravimų. Poška kritikavo Indijos kultūros elementus, kuriuos laikė neracionaliais ir mistiškais. Atsiribodamas nuo kolonijinės mąstysenos, vis dėlto jis pakliūdavo į racionalaus europietiško mąstymo spąstus. Poška tikėjo dvasiniu lietuvių ir indų ryšiu, savo misija laikė tirti lietuvių ir indų kalbinius bei kultūrinius ypatumus. Jis tapo savotišku Indijos agentu sovietų okupuotoje Lietuvoje ir tvirtai surišo dvi tolimas tautas. Kalkutos universitetas pripažino Poškos indėlį į indologijos, indų ir lietuvių santykių sritį, 2014 m. jam suteikdamas garbės daktaro laipsnį.