Antanas Poška and Esperanto in India

LTStraipsnyje aptariama Antano Poškos (1903-1992 m.) kelionė į tolimąją Indiją ir indų esperantininko Lakšmisvaro Sinos (Lakshmiswar Sinha, 1905-1977 m.) kelionė į Šiurės Europą. Poška kelionę į Indiją darė įmanoma motociklas ir esperanto kalba, nes kelionėje daugiausia naudojosi šalių, per kurias važiavo, esperantininkų pagalba. 1931 m. pasiekęs Indiją, pirmuosius metus Poška praleido Vakarinėje jos dalyje ir bendravo su vietiniais esperanto kalbos žinovais, tokiais kaip J. J. Modi ir L. Sina. Taip pat susipažino su žymiu indų kalbininku Suniti Kuamaras Čaterdži (Suniti Kumar Chatterji), kurį sudomino lietuvių ir sanskrito kalbų panašumu - pastarasis parašė monografiją, skirtą baltų ir senovės indoarijų sąryšiams. Poškos kelionę geriau suprasti padeda Sinos gyvenimas. Sina 1928-1929 m. studijavo Švedijoje, kur išmoko ir esperanto kalbą. 1929 m. jis pardėjo paskaitų, kurių klausėsi daugiau nei 30 tūkst. žmonių, turą po Švediją, 1930 m. apsilankė Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Mirus broliui, 1931 m. Sina grįžo į Indiją, kur tapo Pasaulinės Esperanto Asociacijos prezidentu. 1933 m. grįžo į Švediją, kur baigė knygą „Indo žvilgsnis į Švediją“, aplankė Norvegiją, Daniją, Islandiją ir kitas šalis. Poška ir Sina buvo panašios asmenybės, tik skyrėsi kelionių kryptys – vienas keliavo į Aziją, o kitas į Šiaurė Europą. Jie buvo esperanto pionieriais, tapo draugais, susirašinėjo laiškais, abu dirbo dėl esperanto kalbos vizijos.