Скарыніяна Язэпа Драздовіча
LTStraipsnyje analizuojama dailininko, grafiko, skulptoriaus, rašytojo, etnografo ir archeologo Juozapo Drazdovičiaus (1888-1954 m.) kūryba Pranciškaus Skorinos tematika. XX a. pradžioje Skorinos asmenybė per trumpą laiką tapo viena iš ryškiausių Baltarusijos istorijoje, todėl sulaukė didelio dėmesio tarp istorikų, rašytojų ir kt. Tarp jų buvo menininkas Drazdovskis, kuris vienas pirmųjų ėmėsi garsiojo knygų leidėjo tematikos. 1910 m. Drazdovskis sukūrė Skorinos skulptūros biustą ir 1915 m. nutapė portretą. Remdamasis šviesuolio graviūra, 1927 m. dalininkas nutapė garsųjį Skorinos portretą, kuriame išryškino Skorinos asmeninį herbą – saulę ir mėnulį – dviejų dangaus kūnų sąjungą, sulaukusią įvairių interpretacijų. Šiame paveiksle panaudoti kai kurie baltarusiški ikonų tapybos elementai, kurių pagalba Skorina sušventinamas. 1937 m. Drazdovskis parašė poemą, kurio svarbią vietą užėmė Skorina, tačiau ji liko neišspausdinta. Antrojo pasaulio karo metu, XX a. 5 dešimtmetyje, Drazdovskio kūryba suintensyvėjo, kurioje Skorinai užėmė pagrindinę vietą ir gimė vadinamoji „skoriniados“ serija. Kūryboje menininkas nuolat akcentavo Skorinos „europietiškumą“ ir jo svarbą Europos kultūrai, stengėsi parodyti, kad tauta, turėjusi tokį šviesuolį, negali būti laikoma barbariška. Savo kūryba menininkas siekė priminti baltarusių tautai apie jos iškiliausias asmenybes, pakelti tautos dvasią ir padrąsinti nenuleisti rankų prieš kraštą ištikusias negandas.
