(Non)epistemic modality: English "must", "have to" and "have got to" and their correspondences in Lithuanian

LTŠio darbo objektas yra trys anglų kalbos modaliniai veiksmažodžiai – „must“ „turėti/privalėti“, „have to“ ir „have got to“ „turėti/reikėti“ ir jų vertimo atitikmenys lietuvių kalboje. Tyrimas paremtas tekstynų inspiruota metodologija – empirinė medžiaga paimta iš dvikrypčio lygiagrečiojo tekstyno ParaCorpEN→LT→EN, kurį sudaro grožinės literatūros tekstai ir jų vertimai į anglų bei lietuvių kalbas. Straipsnyje pateikiama kiekybinė ir kokybinė šių anglų kalbos modalinių veiksmažodžių ir jų vertimo atitikmenų lietuvių kalboje analizė. Tyrimo tikslas yra nustatyti, koks modalumo tipas (episteminis, deontinis ar dinaminis) vyrauja veiksmažodžių „must“ „turėti/privalėti“, „have to“ ir „have got to“ „turėti/reikėti“ vartosenoje, kokie yra jų prototipiniai vertimo atitikmenys lietuvių kalboje ir kaip tie atitikmenys koreliuoja su reiškiamu modalumo tipu. Kiekybinė analizė atskleidžia, kad „have to“ „turėti/reikėti“ grožinės literatūros tekstuose vartojamas du kartus dažniau nei „must“ „turėti/privalėti“, o konstrukcijos su „have got to“ „turėti/reikėti“ yra gana retos. Tai galėtų rodyti, kad pagrindinių anglų kalbos modalinių veiksmažodžių vartosena nyksta, o jų vietą užima pusiau modaliniai veiksmažodžiai, tokie kaip „have to“ „turėti/reikėti“ (Leech 2003; Tagliamonte & D’Arcy 2007). Kiekybinė ir kokybinė analizė parodė, kad tirti lingvistiniai vienetai yra įvairialypiai ir daugiafunkciai. Taip pat buvo patvirtinta pirminė hipotezė – „must“ „turėti/privalėti“ prototipiškai kvalifikuoja propoziciją episteminiu aspektu: episteminis „must“ „turėti“ yra dvigubai dažnesnis nei deontinis „must“ „privalėti“. Kiti du veiksmažodžiai „have to“ ir „have got to“ „turėti/reikėti“ beveik išskirtinai vartojami deontinėje aplinkoje; jų episteminė reikšmė reta.Taip pat paaiškėjo, kad „must“ „turėti/privalėti“ ir „have to“ „turėti/reikėti“, nors ir labai retai, gali koduoti dinaminį modalumą, kai kalbėtojas reiškia norą atlikti tam tikrą veiksmą arba kai tam tikro veiksmo būtinumas yra sąlygojamas išorinių aplinkybių. Vertimo atitikmenų analizė leido nustatyti, kad „must“ „turėti/privalėti“ dažniausiai verčiamas kaip modalinis adverbialas, kita vertus, „have to“ ir „have got to“ „turėti/reikėti“, išvertus į lietuvių kalbą, dažniausiai išlieka modaliniai veiksmažodžiai; jų prototipiniai atitikmenys yra „reikėti“ ir „turėti“, kurie, kaip ir jų anglų kalbos atitikmenys, paprastai figūruoja deontinėje plotmėje. Tokią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad adverbialai paprastai vartojami tik episteminiam modalumui reikšti, o modaliniai veiksmažodžiai abiejose kalbose yra daugiafunkciai.

ENThis paper deals with the three types of modality – epistemic, deontic and dynamic. It examines the relation between the synchronic uses of the modal auxiliary "must" and the semi-modals "have to" and "have got to" as well as their Lithuanian translation correspondences (TCs) found in a bidirectional translation corpus. The study exploits quantitative and qualitative methods of research. The purpose is to find out which type of modality is most common in the use of "must", "have to" and "have got to"; to establish their equivalents in Lithuanian in terms of congruent or non-congruent correspondence (Johansson 2007); and to determine how Lithuanian TCs (verbs or adverbials) correlate with different types of modality expressed. The analysis has shown that "must" is mostly used to convey epistemic nuances, while "have to" and "have got to" feature in non-epistemic environments. The findings show that "must" can boast of a great diversity of TCs. Some of them may serve as epistemic markers; others appear in deontic domains only. "Have (got) to", on the other hand, is usually rendered by the modal verbs "reikėti" "need" and "turėti" "must/have to", which usually encode deontic modality.