LTStraipsnyje pasidalijama tyrimo rezultatais, įžvalgomis ir apibendrinimais išnagrinėjus Pranciškaus Skorinos atskiromis dalimis leistos Biblijos dviejų knygų grafinę ir ortografinę išraišką. P. Skorina, kaip pirmasis rytų slavų knygų spausdintojas kiriliniu šriftu, turėjo sukurti spausdinto žodžio grafinę-ortografinę sistemą, nes iki jo tokios rytų slavų kalbomis nebuvo, egzistavo tik ranka rašyti tekstai. Pirmoje straipsnio dalyje po įvado nagrinėjami P. Skorinos vartoti diakritiniai ženklai. Antrojoje dalyje – iškeltinės raidės. Trečiojoje dalyje – grafemos žymėti balsiniams garsams. Vartojami diakritiniai ženklai P. Skorinos knygose buvo perimti iš graikų kalbos ir čia jis tiesiog sekė įsigaliojusia kiriliška slaviškojo rašto tradicija. Iškeltinių raidžių P. Skorina naudojo nemažai. Straipsnyje yra nurodomi jo tipiniai iškeltinių raidžių vartojimo atvejai, kurių priskaičiuojama 7. Kai kurie jo naudotų iškeltinių raidžių atvejai Senojo Testamento knygose neturėjo analogų kituose spausdintose knygose. Dėl grafemų vartojimo pastebima, kad kai kuriems balsiniams garsams žymėti buvo vartojamos skirtingos grafemos. Šie variantai kiekvienam balsiniam garsui yra išnagrinėjami pateikiant analizės apibendrinimus ir konkrečius pavyzdžius. Vartodamas balsines grafemas P. Skorina spausdintose knygose laikėsi tradicijos, perimtos iš rankraščių, tačiau kartu įvedė inovacinių elementų, išplėsdamas rašto fonetizaciją, tačiau dar nelabai nuosekliai.