"Бівліа руска": канцэпт "кніга" ў творчай рэфлексіі Ф. Скарыны
LTPranciškus Skorina stačiatikių slavų kultūrai nusipelnė išleidęs „Rusų Bibliją“. Jis buvo pirmasis spausdintų knygų leidėjas rytų slavų pasaulyje. Skorinos gyvenamuoju laikotarpiu „knygos“ koncepcija buvo kitokia nei šiais laikais. Tačiau ir paties Skorinos leidybinė veikla leidžia kalbėti apie savitą požiūrį į „knygos“ reikšmę. Šiame straipsnyje tiriama „knygos“ koncepcija Skorinos kūryboje. Remiamasi šiuolaikine literatūra ir Skorinos „Rusų Biblijos“ semantine analize. Stačiatikių slavų kultūroje Biblijos knygos niekuomet nefunkcionavo atskirai, bet visuomet sudarydavo rinkinius. Be to, Biblijos tekstai būdavo saugomi maldos namuose. Tuo tarpu Skorina Biblijos knygas leido po vieną ir būtent privačiam skaitymui. Todėl galima teigti, kad Skorinos leidybinė programa neatitiko Biblijos tekstų leidimo tradicijos stačiatikių slavų kultūroje, kurios atstovams jis ir skyrė savo „Rusų Bibliją“. Šio leidinio specifiškumas rusėniškoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje pasireiškė ne tik Biblijos tekstų leidimo forma, bet ir specifine „knygos“ koncepcija. Skorina neabejotinai žinojo, kad iš graikų kalbos kilęs žodis „Biblija“ verčiamas į žodį „knygos“, tačiau graikų kalboje jis neskyrė žodžio „Biblija“ vienaskaitos ir daugiskaitos linksnių. Vardininko linksnio formas „Biblijos“ („Бивлиа“) ir „Biblija“ („Бивлиос“) Skorina interpretavo kaip daugiskaitos vardininko linksnio formas. Ši aplinkybė byloja, kad Skorinos savimonėje Biblija yra ne daugiau kaip įvairių knygų rinkinys. Todėl jis buvo linkęs kreipti dėmesį į paskirų Biblijos knygų skirtybes.
