Pasistačius bendrą darbo tikslą: 1918-1940 m. Raseinių krašte veikusių draugijų, politinių, visuomeninių, ekonominių organizacijų sąvadas

LTKnyga apie tarpukario Raseinių krašte (1918— 1940 m.) veikusias politines, kultūrines, ekonomines, tautines, religines draugijas, organizacijas, sambūrius. Siekiant pilniau atspindėti situaciją ir parodyti kuo platesnį visuomeninio aktyvumo pasireiškimų spektrą, parengti ne tik grynai visuomeninėms, neretai labai mažai narių turinčioms (pvz., Lietuvos esperanto sąjunga), bet ir pusiau valstybinėms (pvz., Valstybės gynimo komitetas) organizacijoms, įvairiems miestuose ir valsčiuose steigtiems proginiams komitetams, taip pat kooperatyvams skirti straipsniai. Manome, kad visiems tiems sambūriams apibūdinti tinka knygos pavadinimą padiktavusio 1919 m. priimto „Įstatymo apie draugijas“ pateiktas apibrėžimas: „Draugija (sąjunga, partija ir k.) - yra susivienijimas kuopon kelių asmenų, pasistačiusių kokį nors aiškų bendro darbo tikslą ir, tam tikslui atsiekti, sutartinai, tam tikrais įstatais, dirbančių“. Tikriausiai ne vienam skaitant šias prieš šimtmetį rašytas eilutes šiek tiek rėžia akį jų archajiškumas, mums neįprastos kalbos konstrukcijos. Tačiau tai yra autentiškas ano meto liudijimas. Siekiant bent minimalaus teksto gyvumo ir norint kuo tiksliau perduoti to meto atmosferą, knygoje cituojamų dokumentų, draugijų programų kalba netaisyta. Antrojo pasaulinio karo metu Raseinius nusiaubę gaisrai sunaikino visus čia buvusių įstaigų, organizacijų archyvus - išliko tik tie dokumentai, kurie buvo išsiųsti į Kaune veikusias centrines valstybės valdymo įstaigas, draugijų centrus. Todėl, suprantama, atkurti pilno ir išsamaus vaizdo praktiškai neįmanoma.Vienų organizacijų (pvz., Lietuvos Šaulių sąjungos) archyviniai fondai siekia dešimtis tūkstančių bylų, o apie kitas pavyko rasti tik vieną kitą užuominą dokumentuose ar to meto spaudoje. Padėtį bent iš dalies gelbsti (gaila, toli gražu ne visada) išlikusios draugijų veiklos programos, įstatai - šie dokumentai leidžia bent iš dalies įsivaizduoti, kokie interesai siejo vienon ar kiton organizacijon susibūrusius žmones. Sąvade organizacijos išdėstytos pavadinimų abėcėlės tvarka, o ne pagal jų geografinės būties vietą. Nors sąvado chronologinės ribos 1918-1940 m., tačiau labai skrupulingai to nesilaikyta, nes kai kurios organizacijos pradėjo veikti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Kita vertus, kai kurios iš jų veikė po Lietuvos sovietinės okupacijos ir net karo metu. Pagrindinis informacijos šaltinis rengiant knygą buvo Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) saugomi institucijų ir organizacijų fondai (pilną sąrašą žr. knygos pabaigoje). Papildomų žinių pavyko rasti Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA), Kauno regioniniame valstybės archyve (KAA) ir Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriuje (LYA) [Iš Įvado].