Virgilijaus Noreikos dainavimo mokykla: pagrindai, ištakos, tradicijų sąveika
LTProfesorius Virgilijus Noreika yra išskirtinio likimo menininkas – jo sceninė veikla trunka beveik šešis dešimtmečius. Retas dainininkas gali pasidžiaugti tokiu profesiniu ilgaamžiškumu. Ypač stebina tai, kad jo balsas nepaklūsta laiko tėkmei – tebėra gražus, skambus, išraiškingas. Mėginant paaiškinti V. Noreikos unikalumo prigimtį reikėtų pabrėžti du dalykus – asmenines savybes ir išskirtinę vokalo kultūrą. Talentas, darbštumas (anot profesoriaus, talentą sudaro šimtas procentų darbo ir tiek pat procentų gabumų), energingumas, valingumas, drausmingumas („tenoras be režimo balso neišsaugos“, – teigia solistas), taip pat puikus savo balso pažinimas, gebėjimas meistriškai jį valdyti, pagarba profesijai – visa tai sukūrė V. Noreikos fenomeną. Monografijoje pirmą kartą nagrinėjama Lietuvos nacionalinės premijos laureato profesoriaus Virgilijaus Noreikos dainavimo mokykla. Aptariama įžymaus operos solisto ir prityrusio pedagogo veikla, apibūdinami ją grindžiantys principai, jų esmė, raiška ir kilmė. Gilinamasi į V. Noreikos vokalinę kultūrą, jos susiformavimo prielaidas, ryškiausias solisto specializacijos sritis. Šiuolaikinio mokslo požiūriu analizuojama pedagogo dainavimo mokymo sistema, atskleidžiami mokymo metodai, pateikiamos originalios sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai; schemose pavaizduojamos dainavimo mokyklos ištakos, tradicijos ir jų sąveika, kartu parodoma ir lietuvių akademinės vokalinės kultūros prigimtis. Virgilijaus Noreikos dainavimo mokyklos genealogijos žinynas patvirtina gilias tradicijas (ištakos siekia XVII a. vidurio Neapolio mokyklą) ir ryšius su iškiliausiais Europos dainininkais ir pedagogais.
