Japonizmo ir japoniškumo sklaida fin-de-siècle Europoje ir jų įtaka dailei ir muzikai

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTSu japonizmo estetikos srovefin-de-siėcle Europa susipažino Londono tarptautinėje parodoje (1862 m.) ir Paryžiaus pasaulinėje parodoje (1867 m.), vėliau ji palaipsniui plito j kitus didžiuosius Europos miestus. Japonizmas dažnai atskiriamas nuo japoniškumo - europiečių įsivaizdavimo apie japonų madą ir buitį. Japonizmas ir japoniškumas smarkiai paveikė estetines Vakarų meno, muzikos, operos ir operetės koncepcijas ir privertė permąstyti tradicinį jų suvokimą. Į Lenkiją japonų meno kūrinius pirmą kartą atvežė Feliksas Jasienskis (1861-1929), nuo 1880 m. vidurio gyvenęs Paryžiuje, kur susipažino su japonų menu ir juo susižavėjo. Net ir apie 1890 m. grįžęs į Lenkiją, jis toliau kolekcionavo Rytų šalių meną, kol galiausiai kolekciją sudarė 15 000 eksponatų, iš kurių 6000 buvo japonų meno kūriniai. Daugelis judėjimo Młoda Polska (Jaunoji Lenkija) tapytojų studijavo užsienyje, ten jie irgi buvo įkvėpti japonizmo estetikos ir patys tapė japoniškus (a la japonaise) paveikslus. 1890 m. pabaigoje japonizmu susižavėjo ir Rusijos menininkai. Lenkijoje aistringas japonų meno kolekcininkas buvo Jasienskis, Rusijoje - jūrų karininkas Sergejus Kitajevas (1864-1927). Eidamas pareigas, 1885-1896 m. pastarasis aplankė Japoniją ir iš ten parsivežė 6000 meno kūrinių. Rengdamas savo kolekcijos parodas, Kitajevas supažindino su japonų menu Rusijos menininkus. Dailininkai Igoris Grabaris (1871-1960) ir Mstislavas Dobužinskis (1875-1957) studijavo Miunchene ir ten taip pat tapo aistringais japonų meno gerbėjais. Grįžę į Rusiją, jie aktyviai įsijungė į draugijos Mir Iskusstva (Meno pasaulis) veiklą, kurios vienas iš ryškiausių meninių bruožų buvo japonizmas.Ši srovė nebuvo svetima ir lietuvių kompozitoriui ir dailininkui M. K. Čiurlioniui (1875-1911). Jis gimė tuo metu, kai japonizmas Europoje pasiekė piką. Čiurlionis studijavo muziką ir dailę Varšuvoje, o Leipcige tęsė kompozicijos studijas. 1906 m. jis aplankė Prahą, Drezdeną, Niurnbergą, Miuncheną ir Vieną, kur japonizmo srovė vis dar buvo pačiame įkarštyje. Po kelerių metų jis išvyko į Sankt Peterburgą, ten susitiko su rusų menininkais. Nors niekada nesilankė Londone ir Paryžiuje, Čiurlioniui pasitaikė daugybė progų tiesiogiai arba netiesiogiai susipažinti su japonų menu. Straipsnyje apžvelgiama japonizmo įtaka Čiurlionio tapybai, ypač sąsajos su japonų Hirošigės ir Hokusai ukiyo-e (medžio raižiniai) stiliaus darbais. Rytų šalių menu žavėjosi ne tik dailininkai, bet ir kompozitoriai. Šiame darbe taip pat kalbama apie operą, operetę arba muziką, kuriamą pagal mitinius Japonijos įvaizdžius, japonų muzikos motyvų arba japonų poezijos stiliaus waka adaptaciją, Kamilio Sen Šanso (1835-1921) poeziją, apie Arturo Sulivano (1842-1900), Andrė Mesažė (1853-1929), Pietro Maskanio (1863-1945), Džakomo Pučinio (1858-1924), Gustavo Holsto (1874-1934) ir Igorio Stravinskio (1882-1971) muziką.

ENThe aesthetic trend Japonisme was introduced into fin-de-siecle Europe mainly through the International Exhibition in London (1862) and the Exposition Universelle in Paris (1867), and gradually reached other major cities in Europe. Japonisme was often distinguished from japonaiserie, the European imagery of Japanese fashion and objects. Japonisme and japo- naiserie had a strong impact on the aesthetic concepts of Western art as well as music, operas and operettas, challenging their traditional ways of perception. [...] Lithuanian composer and painter M. K. Čiurlionis (1875-1911) was not exempt from this trend. He was bom at the veiy time when Japonisme was in full flourish throughout Europe. He studied music and art in Warsaw and undertook further compositional studies in Leipzig. In 1906 he travelled to Prague, Dresden, Nuremberg, Munich, and Vienna, where Japonisme was still in full swing. He moved some years later to St. Petersburg to meet Russian artists. Though he never visited London and Paris, he had many chances to encounter Japanese artworks directly and indirectly. The influence of Japonisme in Čiurlionis’s paintings will be observed, especially in their relationship with Japanese ukiyo-e (woodcut prints) by Hiroshige and Hokusai. Not only painters but also composers were fascinated by oriental images. Opera, operetta or music based on the mythical images of Japan, the adoption of Japanese music motifs or Japanese waka, and poetry composed by Camille Saint-Saens (1835-1921), Arthur Sullivan (1842-1900), Andrė Messager (1853- 1929), Pietro Mascagni (1863-1945), Giacomo Puccini (1858-1924), Gustav Holst (1874-1934) and Igor Stravinsky (1882-1971) will also be introduced.