Wykorzystanie moźliwości metod lingwistyki kryminalistycznej w ekspertyzie fonokopijnej

LTLingvistinėmis žiniomis, visų pirmiausia, remiamasi atliekant kriminalistines lingvistines arba autorystės ekspertizes, kuomet tiriami rašto kalbos požymiai. Tačiau akivaizdu, kad tam tikrais atvejais dokumento kalbos požymių tyrimas gali patobulinti ir kitų teismo ekspertizių uždavinių sprendimą. Straipsnyje analizuojamos kriminalistinės lingvistikos metodų panaudojimo fonoskopinėje ekspertizėje galimybės. Sakytinės kalbos požymių tyrimas fonoskopinės ekspertizės metu gali padėti identifikuoti arba charakterizuoti kalbantįjį, t.y. asmenį, kurio balsas ir kalba įrašyti fonogramoje arba tam tikrais atvejais ir sakytinio teksto autorių, jeigu jis ir kalbantysis nėra vienas asmuo. Be įrašo akustinės pusės fonoskopinėje ekspertizėje gali būti tiriami ir sintaksiniai bei leksiniai požymiai. Pagrindine lingvistinės analizės, atliekamos fonoskopinių tyrimų metu, užduotimi būtų asmens, kurio sakytinės kalbos įrašas tiriamas, pastovių kalbinių įgūdžių nustatymas. Straipsnio autorės manymu, kriminalistinė lingvistika galėtų būti teorine bei metodologine baze ne tik lingvistinei ekspertizei, bet ir būti pagrindu lingvistinių žinių ir metodų panaudojimui skirtingose ekspertizėse. Straipsnyje aptariamos lingvistinių žinių ir metodų panaudojimo fonoskopinėje ekspertizėje galimybės ir perspektyvos Lietuvos mastu, taip pat apžvelgiama ir kitų šalių praktika šioje srityje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fonoskopinė ekspertizė; Kriminalistika.

ENLinguistic knowledge is primarily employed in criminalistic linguistic or authorship examinations when the characteristics of written language are examined. However, it is obvious that in certain cases the investigation of properties of a document language can also improve the solutions of other tasks of forensic examinations. The article explores the potential to use the methods of criminalistic linguistics in phonoscopic examinations. The examination of characteristics of spoken speech in phonoscopic examinations can be helpful in identifying or characterising the speakers, i.e. the person whose voice and speech are recorded in the phonogram or, in some cases, also the author of a spoken speech, if he/she and the speaker are different persons. In addition to the acoustic part of recordings, phonoscopic examinations can also investigate syntactic and lexical properties. The main task of linguistic analysis carried out in phonoscopic examinations would be to identify regular speaking skills of the person whose voice recording is examined. In the opinion of the author of the article, criminalistic linguistics could form a theoretical and methodological framework not only for linguistic examinations, but also become the basis for using linguistic knowledge and methods in different examinations. The article discusses the potential of the use of linguistic knowledge and methods in phonoscopic examinations in Lithuania, as well as provides an overview of the practice of other countries in this area.