Church and monastery archaeology
LTPastaraisiais metais Lietuvoje padaugėjo krikščioniškų maldos namų ir vietovių archeologinių tyrinėjimų. Tokie tyrinėjimai pristatomi ataskaitose, tačiau juos apibendrinančių publikacijų trūksta. Šiame straipsnyje aptariama nuo XIX a. Lietuvoje vykdytų krikščioniškų religinių pastatų ir vietovių archeologinių tyrinėjimų raida ir problematika, siekiama suformuluoti tokių tyrinėjimų koncepciją. Bažnyčių archeologija yra viena svarbiausių archeologijos mokslo atšakų, kuri tiria specifinio pobūdžio archeologijos šaltinius. Lietuvoje bažnyčių archeologija turėtų būti traktuojama kaip krikščioniškų pastatų ir vietovių archeologija. Lietuvoje šios krypties tyrinėjimų specifiką lemia vėlyvas valstybės sukūrimas, vėlyva christianizacija, vėlyvi rašytiniai bei ikonografiniai šaltiniai, Lietuvos buvimas krikščioniškosios civilizacijos paribyje. Žiūrint iš istorinės raidos perspektyvos, bažnyčių archeologiniams tyrinėjimams Lietuvoje būdingi 4 kontekstai: senienų kolekcionavimas, paveldo apsauga, istoriniai tyrinėjimai ir tarpdisciplininiai tyrinėjimai. XIX–XX a. sandūroje pradėtų vykdyti tyrinėjimų tikslas buvo senienų kolekcionavimas. Tarpukariu bažnyčių archeologija Lietuvoje išgyveno plėtros laikotarpį. Sovietmečiu šio pobūdžio tyrimus sunkino ideologinės priežastys, tačiau buvo aptikta svarbių objektų ir atlikta reikšmingų tyrimų. Palankesnės sąlygos bažnyčių archeologijai Lietuvoje susidarė 1988 m. Šiais laikais bažnyčių archeologijai įtakos turi daugybė įvairių veiksnių: urbanizacija, pasikeitę visuomenės poreikiai, stiprėjanti paveldo industrija, turizmas, įvairūs projektai.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai tyrimai, bažnyčių archeologija, Lietuva, krikščionybė; Katalikų bažnyčia; Lietuvos istorija; Vienuolynai; Archaeological survey, church archaeology, Lithuania, Christianity; Archaeology; Catholic Church; Lithuanian history; Monasteries.
